Šalies ūkininkų sąjungos vicepirmininku išrinktas R. Jovarauskas

Antradienis, 21 Birželis 2011 09:18

Birželio 17-ąją Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Jurbarko skyriaus nariai dalyvavo šios visuomeninės organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame suvažiavime, kuris įvyko Marijampolėje.

Mūsų rajonui atstovavo LŪS Jurbarko rajono skyriaus pirmininkas Raimundas Jovarauskas, kartu su pirmininku į suvažiavimą vyko Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jurbarko biuro vadovė Kristina Gakienė, ūkininkai Vygantas Baršauskas, Antanas Jackis, Algimantas Liorančas ir Aušvydas Trumpys.

LŪS pirmininku antrą kartą išrinktas J. Talmantas

Vienas iš svarbiausių suvažiavimo uždavinių buvo išrinkti naują LŪS pirmininką, vicepirmininkus, revizorių ir prezidiumo narius. Į pirmininko postą kandidatavo du asmenys, tai jau trejus metus sąjungai vadovavęs Jonas Talmantas ir vicepirmininku buvęs Vytautas Rakickas.

Lietuvos ūkininkų sąjunga pirmininku antrai kadencijai išrinko Kėdainių krašto ūkininką Joną Talmantą, už jį slaptame balsavime atiduoti 27 balsai, telšiškiui Vytautui Rakickui teko 11 balsų.

Išrinkto pirmininko J. Talmanto teikimu suvažiavimas patvirtino keturis pavaduotojus: mūsų krašto atstovą Raimundą Jovarauską, Genutę Staliūnienę (Kauno raj.), Onutę Kartavičienę (Vilkaviškio raj.) ir Saulių Stirną (Kaišiadorių raj.). LŪS revizore dar vienai kadencijai išrinkta Onutė Račkienė.

J. Talmantas, pasveikinęs XXIII-iojo ūkininkų suvažiavimo dalyvius, kalbėjo, kad per 2009-2010 metus įvyko daug pokyčių Lietuvos žemės ūkio sistemoje ir sakė – „ūkininkų sąjungos organizacijos pareiga padėti, jog ūkininkai nesukluptų per reikalavimus ir sankcijų vykdymą”.

Reikia pasidžiaugti, kad LŪS revizorė Onutė Račkienė apžvelgusi per praėjusius metus surinktą biudžetą, Jurbarko skyrių paminėjo, kaip neturintį skolų – „nario mokestį yra sumokėję ir neturi skolų net ir 2011 metais šeši skyriai, tai Jurbarko, Akmenės, Kaišiadorių, Kėdainių, Pasvalio ir Šiaulių.

Priimta rezoliucija

Suvažiavime buvo priimta sąjungos rezoliucija su reikalavimais Seimui ir Vyriausybei. Tarp jų minimas siekis maksimalaus lėšų skyrimo paramai įsisavinti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją, antrąją ir trečiąją veiklos sritis, prašymas neatidėliojant inicijuoti kompleksinės ES paramos susiejimo reikalavimų ir sankcijų taikymo peržiūrėjimą, iniciatyva pakeisti grūdų kokybės standartus, kurie Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, yra per griežti ir palankūs tik Lietuvos grūdų perdirbėjams.

Pagal Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurių žemės ūkio valdos įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kurių ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimu už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos yra lygus 14 ekonominio dydžio vienetų arba mažesnis, taikomos tokio pat elektros energijos kainos ir tarifai kaip buitiniams vartotojams, o tiems ūkiams, kurie yra didesni negu 14 europinio dydžio vienetų, ir pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), gaunančioms (gaunantiems) elektros energiją iš žemosios įtampos elektros tinklų, atitinkamo tarifo galios dedamoji taikoma tik rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. O šį pavasarį naujai paruoštame Elektros energijos įstatymo projekte nebeliko dabar galiojančio Elektros energijos įstatymo 44 straipsnio 4 ir 8 dalies nuostatų, todėl rezoliucijoje prašoma lengvatas išsaugoti.

Taip pat dokumente yra raginimai Seimui greičiau patvirtinti naujai Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą, kuriame yra numatyta nuo šio mokesčio atleisti tuos asmenis, kurie ūkininkavimo veikloje naudoja pakuotę šienainio gamybai. Be to, rezoliucijoje yra įtraukti siūlymai patikslinti selekcinio mokesčio skaičiavimą ir realų jo poreikį, prašoma likusį laikotarpį iki naujojo Europos Sąjungos finansinio laikotarpio pradžios užtikrinti leistinas maksimalaus dydžio papildomas tiesiogines nacionalines išmokas (2011 m. – 250 mln. Lt, 2012 m. – 115 mln. Lt), taip pat reikalaujama užtikrinti nacionalinių tiesioginių išmokų mokėjimą pieno gamintojams 87 Lt/t, o ne 70 Lt/t, siūloma žemdirbių savivaldos reforma, kai būtų įvestas visuotinis narystės mokestis, tokiu būdu užtikrinant visų žemdirbių dalyvavimą savivaldoje ir atitinkamą savivaldos finansavimą.

LŪS suvažiavimą atvykimu pagerbė Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis, pavaduotojas Jonas Stanevičius, Seimo nariai Bronius Pauža, Jonas Jagminas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas, NMA direktorius Saulius Silickas, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Evaldas Makelis, kiti garbūs svečiai.