Išskirtinis Premjero A. Kubiliaus interviu apie atostogas ir darbą

Pirmadienis, 18 Liepa 2011 07:11

Šeštadienį Lietuvos premjeras Andrius Kubilius dalyvavo Jurbarko miesto savivaldos jubiliejaus renginiuose ir iš mūsų miesto pradėjo dešimtąjį dviračių žygį „Suk į dešinę 2011 m.“.

Šiuo metu Ministras Pirmininkas atostogauja, taigi pokalbis prasidėjo paliečiant atostogų tematiką.

Atostogos prasidėjo jau dešimtąjį kartą rengiamu dviračių žygiu per Lietuvą „Suk į dešinę“, tai taip ir tęsiame – ir mes toliau miname, ir Lietuva pasuko į dešinę.

Džiaugiamės galimybe šiandien pasveikinti jurbarkiečius ir šiemet važiuoti kaip tik pradedame iš čia, toliau žygis tęsis keliais, kuriais prieš dešimtmetį mynėme pirmajame žygyje per Žemaitiją, o kelionę baigsime Skuode, taigi toks konservatyvus ir yra mūsų atostogų planas.

Dviračių sportas Jūsų gyvenime

Ir vasarą, ir savaitgaliais aš visada stengiuosi pasikrauti jėgų sportuodamas, tiesa, nevadinčiau to sportu, greičiau tai aktyvus poilsis.

Apskritai, dviračių turizmas turi dar vieną papildomą žavesio detalę – kai pabandai, tai iš tikrųjų pajunti vieną dalyką, kad taip pamatyti kraštą, kaip su juo susipažįsti mindamas dviračiu, niekaip kitaip nepavyktų – nei važiuojant automobiliu, nei atostogaujant tame krašte. Su žmona miname dviračius ne tik per Lietuvą, bet, jei būna proga, pabėgame ir į kitas šalis.

Taigi, didžiausias malonumas kraštą pažinti - kai pajunti visą kalnelių grožį, matai žmones iš arti, sužinai, kaip jie gyvena.

Daugiau nei prieš 30 metų Premjero Andriaus Kubiliaus ir jo žmonos Rasos bažnytinė santuoka įvyko Stakiuose, klausėme, kodėl buvo pasirinkta ši bažnytėlė.

Labai paprastas atsakymas – mums Santuokos sakramentas buvo suteiktas Stakiuose dėl to, kad žmonos pažįstamas kunigas kaip tik tuo metu tarnavo minėtame miestelyje.

Premjeras ketvirtąjį kartą lankėsi Jurbarke – mūsų miestas svečio akimis

Manau, kad Jurbarkas tikrai gražėja, nes turi išsiskiriančią aurą. Tai ypatingas miestas ir daugelis Lietuvos miestų gali pavydėti jam tokios istorijos.

Nors atostogos, tačiau Premjeras mielai sutiko atsakyti ir į kitokio pobūdžio klausimus.

Po Japonijos tragedijos daug diskusijų kilo apie atominių elektrinių statybą netoli Lietuvos sienos. Apie Atominę elektrinę, kuri bus 50 kilometrų už Vilniaus, daug diskutuojama įvairiose žiniasklaidos priemonėse, deja, apie Baltijos elektrinę, Kaliningrado srityje, kalbama ne tiek daug, o tai labai aktualu mūsų kraštui, gal pakomentuotumėte šią situaciją?

Be abejo, tai yra visų mūsų rūpestis. Neaiškūs planai – statyti elektrinę šalia Lietuvos sienos, tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrade, mums kelia didelį susirūpinimą, nes, visų pirma, jie yra vykdomi nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos konvencijų normų – netinkamai parengti projektai yra netinkamai svarstomi, neatsakoma į klausimus dėl galimų pavojų.

Vyriausybė, Užsienio reikalų, Aplinkos, Energetikos ministerijos – kartu su Prezidente siekiame, kad grėsmė mūsų saugumui sumažėtų.

Vienas iš šio darbo rezultatų buvo į Europos Vadovų Tarybos būtų išvadą įrašytas reikalavimas, kad vadinami branduolinės saugos testai būtų taikomi ne tik Europos Sąjungos viduje, bet ir kaimynystėje, čia buvo didelis Prezidentės indėlis.

Kaip su atomine elektrine Kaliningrade toliau klostysis man tikrai labai sunku pasakyti – mes matome, kad kai kurie svarbūs sprendimai dėl elektrinės statybos yra atidėliojami. Kiek sekėme rusų žiniasklaidą, pagal tai galima pasakyti, kad kai kurie darbai buvo žadami pradėti balandžio mėnesį, dabar ši data nukelta į rugpjūtį, matysime, kaip tai atrodys vėliau, bet jau dabar reikia kalbėtis ir su energetikos ekspertais, su kaimyninių šalių – Lenkijos, Vokietijos, Latvijos ar Estijos vadovais.

Tiesą sakant, man neaiškus statybos Kaliningrade ekonominis pagrindimas, nes šis miestas ir taip apsirūpina elektros energija, o nei viena kaimyninė šalis dar iki šiol nėra pasakiusi, kad ji ruošiasi pirkti elektros energiją, kuri būtų gaminama minėtoje elektrinėje. Praeitų metų kovą aš to klausiau net ir Rusijos Premjero Vladimiro Putino, negavęs atsakymo, klausimą pakartojau, tačiau po to buvo pakeista tema, todėl pagrindimas taip ir liko neaiškus.

Jurbarke per pastarąjį dešimtmetį gyventojų ženkliai sumažėjo, čia, kaip ir visoje šalyje, klesti nedarbas, žmonės emigruoja. Jūsų nuomone, kada žmonės norės gyventi gimtajame krašte, kada situacija ims keistis?

Pokyčius gali lemti daug dalykų ir ne visada tai įtakoja vien makroekonomika, akivaizdu, kad krizės laikotarpiu, per paskutiniuosius porą metų, labai išaugo bedarbystė. Žmonės nerasdami darbo emigruoja į kitas šalis, kur darbą yra lengviau rasti – tai natūralūs dėsniai, bet džiugu, kad ekonomika pamažu pradeda atsigauti. Pokyčius į gera rodo statistika, žinoma, žmonės dar to nepajunta, tačiau aš tikrai tikiu, kad kitais metais gyventojai ženkliai pajus besitaisančią situaciją. Be abejo, tikimės, kad tai pirmiausia palies pensininkus – įsipareigojome ir tikrai tai padarysime – atstatysime sumažintas pensijas, grąžinsime jas į ankstesnį lygį, po to, kaip rodo užsienio patirtis, pradės mažėti bedarbystė, tam dirbdami skiriame daug dėmesio.

Reikia pasakyti, kad šiandieniniame, XXI-ajame amžiuje, išvykimas iš gimtos šalies laikinai padirbėti jau yra tapęs tam tikru gyvenimo dėsniu, tuo šis amžius skiriasi nuo praėjusiojo ir čia mes turime matyti ne tik problemą, rūpestį, bet ir galimybę jauniems žmonėms pažinti pasaulį, su tomis žiniomis grįžti į Lietuvą ir kurti modernią, atgyjančios konkurencijos Lietuvą, tai ir bus vienas iš esminių postūmių, lemiančių, kad galiausiai Lietuvoje bus gera gyventi. Turime suvokti, kad užsidarę, nepažinę pasaulio mes to nesukurtume.

Taigi čia reikia matyti abi puses – išvykstantys žmonės yra problema, kita vertus, vis daugiau jaunų, energingų žmonių, pavyzdžiui, Ilja Laurs, Antanas Guoga, grįžta į Lietuvą su naujomis idėjomis, patirtimi, manau, kad tokių žmonių matysime vis daugiau ir šiuo požiūriu mes nedaug skirsimės nuo Airijos, kur iki praeito amžiaus aštuoniasdešimtųjų emigracija iš tos šalies buvo labai didelė, o dabar jau žmonės grįžo atgal ir situacija pakito.

Kalbantis su Premjeru nebuvo galima aplenkti ūkininkų ir jiems vienos iš aktualių temų – draudimo pirkti žemę užsieniečiams.

Šiemet trejiems metams iškovojome draudimą užsieniečiams iki 2014-ųjų Lietuvoje pirkti žemę, tai suderinta su Europos Komisija ir mes tokį žingsnį padarėme sąmoningai – mūsų susitarimas su žemdirbiais buvo labai aiškus, tik reikia priminti, kad tie treji metai prabėgs greitai, o bent jau šiuo metu neatrodo, kad Europos Sąjunga kuriai nors valstybei žemės pirkimo draudimą užsieniečiams ketintų pratęsti.

Pokalbiui baigiantis pasidomėta, kaip Premjeras vertina Tėvynės sąjungos – Lietuvos Krikščionių demokratų partijos Jurbarko skyriaus veiklą.

Manau, skyrius yra stiprus, ambicingas, vadovybė geba gerai organizuoti veiklą, o ateičiai norisi palinkėti tiktai sėkmės, kad skyriaus veiklą taip pat gerai įvertintų ir rinkėjai.

Dėkojame Ministrui Pirmininkui už atsakymus.