jurbarkiskis.lt

Iškilmingame posėdyje įteiktos Garbės piliečio regalijos

Antradienis, 19 Liepa 2011 10:52

Šeštadienį Jurbarko krašto istorijos muziejuje vyko iškilmingas Tarybos posėdis, kai buvo minimas 400 metų savivaldos jubiliejus ir už ypatingus nuopelnus įteiktos Jurbarko rajono Garbės piliečio regalijos.

Iškilmingą Tarybos posėdį pradėjo rajono meras Ričardas Juška. Meras pasveikino atvykusius garbius svečius ir pakvietė posėdį pradėti giedant šalies himną.

Posėdyje dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, Seimo narys Bronius Pauža, Ministro Pirmininko patarėjas Virgis Valentinavičius, rajono garbės piliečiai Francas von Ostrovskis, Heinzas Puttlitzas, užsienio savivaldybių, su kuriomis Jurbarkas yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis, delegacijos ir jų vadovai: Berlyno Lichtenbergo rajono merė Christina Emmrich, Lenkijos Ryno valsčiaus burmistras Juzef Karpinski, Rusijos Federacijos Nemano tarybos pirmininkas Andrejus Filonovičius ir Nemano savivaldybės administracijos vadovas Sergejus Voskovščiukas, Belgijos Laakdalio savivaldybės delegacijos vadovas Jurgen Mensch, Vokietijos Crailsheimo savivaldybės delegacijos vadovė Helga Haflainer, Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus vedėja Irena Ričkuvienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, kaimyninių rajonų merai, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorius Petras Vainauskas, tarybos nariai.

Posėdyje Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, kraštietis Alvydas Nikžentaitis skaitė pranešimą, skirtą Magdeburgo teisių suteikimo Jurbarkui 400-osioms metinėms paminėti.

1611 m. lapkričio 4 d. Jurbarko miestui suteiktos savivaldos teisės

Istorikas kalbėjo: „Visi gerai žinome, kad 1611 metais lapkričio 4 dieną Lenkijos ir Lietuvos karalius Zigmantas Vaza Jurbarkui suteikė Magdeburgo teisę ir patvirtino miesto herbą, tokiu būdu valdovas oficialiai pripažino, kad Jurbarke susiformavo miesto savivalda, o ši privilegija pradėjo naują Jurbarko istorijos etapą”.

Kuri iš šių datų – pirmasis vietovės vardo paminėjimas ar Magdeburgo teisių suteikimas – yra svarbesnė?

A.Nikžentaitis, pristatydamas savivaldos teisių svarbą iš istorijos perspektyvos, svarstė apie dviejų datų – kai pirmą kartą paminimas miesto vardas ir jam suteikiama savivalda, svarbą, vienos reikšmę tik miestui, o antrosios jau ir miesto bendruomenei: „Lietuvoje po 1990 metų tapo įprasta, kad miestai ir miesteliai švenčia savo gimtadienius, orientuodamiesi į pirmąjį miesto vardo paminėjimą ar Magdeburgo teisių suteikimo datą. Be jokios abejonės, pirmasis vietovės paminėjimas yra reikšmingas, jis liudija egzistavimą, tačiau nieko nepasako apie mieste gyvenančią bendruomenę.”

Pirmasis miesto vardo paminėjimas - loterija

Humanitarinių mokslų habilituotas daktaras pirmąją miesto vardo paminėjimą įvardijo, kaip loteriją: „Pirmasis vietovės vardo paminėjimas, ypač šiame regione, yra savotiška loterija – gerai žinome, kad Lietuva iki krikšto nepažino rašto ir nepaliko rašytinių šaltinių apie miestų įsikūrimo pradžią, loterijos bilietas, kuriame buvo įrašytas vietovės vardo paminėjimas sutapdavo su to centro atsiradimu, taip buvo Veliuonos atveju. Būdavo atvejų, kai minima vietovė buvo jau anksčiau buvo svarbi, tačiau rašte dar iki tol neužfiksuota. Neretai žmonės netgi pyksta dėl tokio istorijos neteisingumo, to geriausias pavyzdys yra Kaunas, kuris šiemet turėtų minėti 650 metų jubiliejų nuo pirmojo miesto vardo paminėjimo, tačiau šios šventės atsisakė dėl istorinės neteisybės.”

Privilegija Jurbarkui suteikė teisę ir ekonominius pagrindus

„Miesto teisės suteikimas yra kitokio pobūdžio istorijos data, ji ne tik paliudija vietovėje susikūrusią bendruomenę, bet ir ją apibūdina. Tai bendruomenė, kuri gali tvarkyti savo gyvenimą ir tai daryti geriau nei buvo iki tol,” – tęsė A. Nikžentaitis, – privilegija Jurbarkui suteikė ne tik teisę, bet ir numatė ekonominius pagrindus".

Jurbarko miesto, kaip turinčio savivaldą nuo 1611 m., reikšmė

„Gerai žinome, kad Jurbarkas nebuvo vienintelis Lietuvo miestas, kuriam suteiktos Magdeburgo teisės. XI a. pabaigoje tik 8 proc. Lietuvos miestų ir miestelių turėjo savivaldą. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma didesnių Lietuvos miestų ir gyvenviečių miesto teises gavo XVIII a. pabaigoje, Jurbarko miesto, kaip turinčio savivaldą, reikšmė dar labiau išauga. Anksčiau už Jurbarką tokias teises gavo Vilnius, Trakai, Kaunas, tapę vienvaldžiais miestais. Jurbarko miestas, kai jam 1611 metais buvo suteiktos teisės, atsidūrė miestų, turinčių savivaldą, antrojo dešimtuko pabaigoje.” – pasakojo A. Nikžentaitis.

Įdomus faktas

Istorikas atskleidė, kad Jurbarkas turi savivaldos teisių gavimo dvynį – „tais pačiais metais, 1611-aisiais, savivalda suteikta ir Smolensko miestui”.

Taip pat habil. dr. A. Nikžentaitis Jurbarko rajono valdžiai pateikė siūlymą „pagalvoti apie ankstesnės istorijos laikotarpį – pirmojo Jurbarko paseniūnio, pirmojo miesto vaito Rapolo Jendžjevskio ir atkurtos savivaldos proga išrinkto miesto burmistro Jono Baršausko pagerbimą”.

Po įdomaus A. Nikžentaičio pranešimo sveikinimo žodį tarė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, linkėjęs, kad „ateinantys 400 metų būtų tokie pat sėkmingi, tai būtų gerovės, sėkmės ir klestėjimo laikotarpis”.

Seimo narys Bronius Pauža linkėjo rajono valdžiai „dirbti, stengtis, kad krašto ekonomika gerėtų, o kartu keistųsi į gera ir žmonių gyvenimas”.

Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tauragės apskrities skyriaus vedėja Irena Ričkuvienė rajono merui, tarybai linkėjo „priimti teisingus sprendimus, kurie patenkintų gyventojų lūkesčius, taip pat, kad pavyktų panaudoti Europos Sąjungos lėšas, būtų galima vystyti rajono infrastruktūrą ir gerinti gyvenamąją aplinką.”

Iškilmingame Tarybos posėdyje kalbėjo ir dėkojo už pakvietimą dalyvauti pirmasis Jurbarko rajono Garbės pilietis Francas von Ostrovskis, kito garbūs svečiai, kolekcininkas Gerardas Skrickis miestui padovanojo vokiečių kronikas.

Iškilmingame posėdyje įteiktos Garbės piliečio nominacijos

Rajono meras Ričardas Juška kalbėjo: „Jurbarko rajono savivaldybės Taryba už ypatingus nuopelnus ir pastangas bei išskirtinį indėlį į Jurbarko rajono mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo ir kitas sritis yra įsteigusi Jurbarko rajono Garbės piliečio nominaciją. Šiemet šiam garbingam vardui buvo pasiūlyti 6 asmenys. Tarybos sprendimu Garbės piliečio vardas suteiktas profesoriui habilituotam daktarui Arnoldui Piročkinui ir Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariui Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos pirmininkui Antanui Juozui Kazakevičiui.”

Garbės piliečio vardo suteikimo komisijos sprendimu Jurbarko rajono savivaldybės Garbės raštai ir atminimo dovanos Magdeburgo teisių suteikimo 400-ųjų metinių proga buvo įteikti ir pasiūlytiems kandidatams į Jurbarko rajono garbės piliečius: Lietuvos nusipelniusiai dziudo trenerei Dianai Arlauskaitei, Jurbarko sporto klubo „Kumite“ prezidentui Artūrui Enčeriui, Pulkininkui leitenantui Česlovui Šlėgaičiui bei Humanitarinių mokslų habilituotam daktarui Vytautui Urbanavičiui.

Garbės piliečio Antano Juozo Kazakevičiaus biografiją pristatė savivaldybės Tarybos Socialinių klausimų komiteto pirmininkė Audronė Kurienė, kuri ir pasiūlė A. J. Kazakevičiaus kandidatūrą į Garbės piliečius:

„Antanas Juozas Kazakevičius gimė 1939 m. gegužės 24 d. 1957 metais baigė Kazlų Rūdos vidurinę mokyklą, 1962 metais – Lietuvos veterinarijos akademiją.

Savo profesinę veiklą Antanas Juozas Kazakevičius pradėjo Kalvarijos valstybinėje veislininkystės stotyje, čia dirbo veterinarijos gydytoju.

Vėliau – Jurbarko veterinarijos stoties vyriausiuoju bakteriologu, veterinarijos laboratorijos direktoriumi, kolūkio vyriausiuoju veterinarijos gydytoju. 1972 m. Antanas Juozas Kazakevičius paskiriamas Jurbarko veterinarijos laboratorijos direktoriumi, 1974 m. – Jurbarko veislininkystės stoties direktoriumi, 1987 m. – Raudonės kolūkio pirmininku.

1990 m. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Antanas Juozas Kazakevičiusbuvo išrinktas į Jurbarko rajono tarybą. Tarybos nariai patikėjo jam Tarybos pirmininko pareigas. Šią nelengvą užduotį sudėtingu istorijos virsmo laikotarpiu jis garbingai vykdė visą kadenciją – iki 1995 metų pavasario. Savivaldybės Tarybos nariu Antanas Juozas Kazakevičius buvo renkamas nuolat. Jis nuoširdžiai atstovauja savo rinkėjų interesams,

savivaldybės Tarybos nario veiklai negailėdamas nei laiko, nei energijos. Antanas Juozas Kazakevičius yra buvęs Kontrolės komiteto bei Etikos komisijos pirmininku, 2008–2009 m. ėjo savivaldybės mero patarėjo pareigas.

Ypač dideli Antano Juozo Kazakevičiaus nuopelnai socialinėje srityje. 1992 metais įsteigus Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendriją, jis buvo aktyvus šios bendrijos narys, o 2000 metais buvo išrinktas bendrijos pirmininku. Vykdydamas šias visuomenines pareigas, Antanas Juozas Kazakevičius deda daug pastangų teikiant įvairias socialines paslaugas rajone. Jo vadovaujama Samariečių bendrija yra įsteigusi jau antrą dešimtmetį Jurbarke sėkmingai veikiančią labdaros valgyklą, kurioje nuolat maitinami socialiai remtini asmenys, taip pat vaikų dienos centrus. Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija nuolat rengia ir teikia projektus, vykdo įvairias skurdą rajone mažinančias programas.

Dėl aktyvios visuomeninės veiklos Antanas Juozas Kazakevičius yra gerbiamas Jurbarko rajono žmonių, gyventojai jį pažįsta, dažnai kreipiasi pagalbos ir patarimo. Jo vadovaujamos Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrijos veikla yra vertinama Lietuvoje ir užsienyje.

Įvertinant Antano Juozo Kazakevičiaus ilgametę visuomeninę veiklą ir pastangas sprendžiant socialines rajono gyventojų problemas, Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos sprendimu jam suteikiamas Garbės piliečio vardas.”

Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė Aldona Pauliukaitienė pristatė Garbės piliečio Arnoldo Piročkino gyvenimą ir jo nuopelnus:

„Profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas gimė 1931 metais Pašvenčio kaime, Jurbarko valsčiuje. 1949 metais jis baigė Šilutės gimnaziją, 1950–1955 metais Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1960 m. Arnoldas Piročkinas įstojo į Vilniaus universiteto aspirantūrą. 1963–1991 metais, dėstydamas Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedroje (nuo 1971 m. docentas), ėmė gilintis į Jono Jablonskio kalbinį palikimą ir kalbos kultūros klausimus, parašė ir išleido dviejų dalių monografiją apie Joną Jablonskį, už kurią 1979 metais jam buvo suteikta Lietuvos valstybinė premija. Vėliau išleido Jono Jablonskio laiškus ir Jono Jablonskio kalbos taisymus. Šių keturių knygų pagrindu 1987 metais apginta habilituoto daktaro disertacija.

Su pedagogine veikla aukštojoje mokykloje yra susiję profesoriaus darbai: „Administracinės kalbos kultūra“, „Jaunajam lituanistui: Mokslinio darbo metodikos pradmenys“, vadovėlis kitataučiams „Mokomės lietuvių kalbos. Aukštesniojo kurso vadovėlis“. Arnoldas Piročkinas domėjosi bohemistika, yra išleidęs čekų-lietuvių ir lietuvių-čekų kalbų žodyną, paskelbęs keliolika straipsnių apie lietuvių ir čekų literatūrų

ryšius.

Profesoriaus habilituoto daktaro Arnoldo Piročkino veikla labai plati ir įvairiapusė. Jis rašė straipsnius, skaitė paskaitas apie Adomą Mickevičių, Martyną Mažvydą, Mikalojų Daukšą, Kristijoną Donelaitį, Joną Basanavičių.

Jurbarkui ypač svarbus profesoriaus Arnoldo Piročkino indėlis 1996 metais leidžiant knygą „Jurbarkas. Istorijos puslapiai“. Jis yra šios knygos sudarytojas ir atsakingasis redaktorius, parengė knygos straipsnius apie Smalininkus iki Antrojo pasaulinio karo, apie Žvyrių evangelikų liuteronų bendruomenę, okupacijų aukas, žymius Jurbarko

krašto žmones ir kt.

Arnoldas Piročkinas niekada nenutraukė ryšių su savo gimtine. Jis dažnai vieši Jurbarke, dalyvauja Lietuvių kalbos draugijos renginiuose, skaito pranešimus istorijos, kalbos, literatūros temomis.

Įvertinant profesoriaus habilituoto daktaro Arnoldo Piročkino reikšmingus lituanistikos darbus ir didelį indėlį leidžiant knygą „Jurbarkas. Istorijos puslapiai“, Jurbarko rajono savivaldybės Tarybos sprendimu jam suteikiamas Jurbarko rajono Garbės piliečio vardas."

Iškilmingą Tarybos posėdį vedė rajono meras Ričardas Juška

Istoriko A. Nikžentaičio pranešimas

 Garbės pilietis Francas von Ostrovskis ir rajono meras

Rajono meras R. Juška, Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė Aldona Pauliukaitienė ir Garbės pilietis Arnoldas Piročkinas

Tarybos narė, Socialinių klausimų komiteto pirmininkė Audronė Kurienė ir Garbės pilietis Antanas Juozas Kazakevičius

Iškilmingame posėdyje koncertavo Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos mokytojų mišrus vokalinis ansamblis

Nuotraukos Egidijaus Giedraičio