Diskusijų popietė „Istorija ir teatras. Okupacija“

Ketvirtadienis, 25 Rugpjūtis 2011 11:01

Rugpjūčio 23-iąją Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena, kai Lietuva ir kitos Baltijos šalys neteko nepriklausomybės.

Jurbarko kultūros centro direktorė Danutė Samienė Juodojo kaspino dienos vakarą taip kalbėjo susirinkusiems istorijos datą paminėti kultūros centro mažojoje salėje:

„Mes čia susirinkome birželio 23-ąją, kada Lietuva, Latvija ir Estija mini Juodojo kaspino dieną, nes 1939 metų birželį Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė paktą, juo Europa buvo padalinta ir Lietuva atiteko Tarybų Sąjungos daliai.

Šiai dienai paminėti mes sugalvojome netradicinį renginį – pokalbį-diskusiją apie apie meno kūriniuose atspindimus istorinius įvykius – tai įdomu ar ne, švietėjiška ir reikalinga ar ne, traukia ar primityvu. Todėl pabūti kartu pakvietėme Jurbarko liaudies teatro veteranus, šiuo metu dar vaidinančius žmones ir jaunimo studijos narius, vadovaujamus Agnės Banytės.”

Istorija kūryboje

Kaip sakė direktorė D. Samienė, istorinę tematiką galima rasti daugelio žymių žmonių kūryboje.

„Istorinė tematika domino daugelį žymių žmonių – V. Šekspyras rašė dramas: „Henrikas IV-asis“, „Henrikas VI-asis“, „Karolis III-asis, kur atspindimos istorinės kronikos, B. Brechtas sukūrė „Motušę Kuraž“, vaizduojančią karo įvykius, o kur dar J. Marcinkevičiaus, J. Grušo dramos, žadinusios tautą, įvairiausi J. Jurašo spektakliai tarybmečiu.

Taigi ruošiantis šiai dienai mes peržiūrėjome savo pastatytų spektaklių turinį ir radome keletą kūrinių, kalbančių apie okupaciją, tautos įvykius, rezistencinį pasipriešinimą.“

Taip susirinkusiems buvo parodytos spektaklių ištraukos: pagal K. Veličkos kūrinį pastatytas „Žmonės prie vieškelio“, kur vaizduojama okupacija, pagal Pamelos Pander kūrinį suvaidintas „Mūsų rankose“, pasakojanti apie sausio 13-ąją, 2004-ais ir 2006-ais metais Šimkaitinės miške prie generolo Jono Žemaičio žeminės filmuotos scenos, Jono Vaitkaus filmo fragmentai „Vienui vieni“, paliečiantys Lietuvos istorijos pokario rezistencijos temą, kur vaidina net trys jurbarkiečiai.

Spektaklių tematika

Pasak D. Samienės, jai visada atrodė svarbu statyti dramaturgiją, kalbančią apie mūsų regiono klausimus – Veliuonos, Jurbarko, Eržvilko, kitų vietovių istoriją. „Maniau, kad švietėjiška misija turi prasidėti nuo čia. Žmonės turi žinoti, kaip čia anksčiau buvo gyvenama, kas mūsų kraštuose vyko".

Vaidinti sunku

Ilgametė liaudies teatro aktorė Birutė Skandūnienė pasakojo, kad teatre įsijausti į ano meto siaubą išgyvenusių žmonių patirtį yra labai sunku. B. Skandūnienė spektaklyje pagal Birutės Pukelevičiūtės romaną apie gyvenimą Dypukų stovyklose suvaidino pagrindinį vaidmenį. Apie šią patirtį B. Skandūnienė sakė: „Vaidinti buvo sunku, nes reikėjo parodyti patirtus išgyvenimus. Prieš akis turėdavo iškilti stovyklos vaizdai, o tai padaryti būdavo sudėtinga. Veiksmas šokinėjo per kelis laikotarpius – dabartis ir praeitis, būtent šis fragmentiškumas sunkino darbą.“

Aktorės pasakojimą apie istorinių vaidmenų specifiką papildė kultūros centro direktorė minėjusi, kad teatre yra populiaru kalbėti apie meilę, neištikimybę, smagiau žiūrėti komedijas, kai tuo tarpu istorinė tematika lieka nuošalyje, o visai be reikalo.

Jaunimo mėgėjų teatro nariai susidomėję klausėsi aktorių patirčių, stebėjo istoriją atspindinčių spektaklių ištraukas, o jaunasis aktorius Karolis net sakė mielai suvaidintų tokio pobūdžio spektaklyje.

Diskusija baigėsi pažadu susitikti Tarptautiniame mėgėjų teatro festivalyje „Senjorai ir jaunystė“, vyksiančiame rugsėjo 9-10 dienomis Jurbarke.