Meras: „Mūsų kartai lemta pradėti 5-ąjį šimtmetį“

Antradienis, 08 Lapkritis 2011 10:07

konferencija_08 Penktadienį Jurbarko rajono savivaldybėje istorine konferencija „Magdeburgo teisės suteikimo Jurbarko miestui istorinė svarba“ buvo paminėta tikroji prieš 400 metų Jurbarkui suteiktos savivaldos teisių data – liepos mėnesį jubiliejaus proga vyko šventiniai renginiai, o lapkričio 5-ąją į svarbią sukaktį nutarta pažvelgti iš istorijos perspektyvos.

Konferencijoje dalyvavo daug garbių svečių, tai Seimo narys Bronius Pauža, Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė, savivaldybės, rajono įstaigų darbuotojai, dvasininkai, „Jurbarkiškių“ klubo nariai, miesto, rajono bendruomenė. Paskaitas skaitė Vilniaus universiteto docentė, nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė, savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Regina Kliukienė ir savivaldybės meras Ričardas Juška.

Susirinkusius paminėti Jurbarko istorijai svarbią datą sveikino rajono meras: „Mes didžiuojamės garbinga istorine praeitimi, tačiau didžiausia vertybė yra žmonės, mūsų kartai lemta pradėti penktąjį šimtmetį“ ir linkėjo pasisemti dvasios tvirtybės iš garbingos praeities.

konferencija_03 „Garbūs miesto piliečiai, Jurbarko miestiečiai, esu sujaudinta, kad jūsų tiek daug, kad nesate abejingi tam, kur esate, norite pažinti tradicijas, savo miesto istoriją“ – kreipėsi į miestiečius dr. Jolanta Karpavičienė.

Mokslų daktarė kalbėjo, kad miestui gauti savivaldos teisę reiškė turėti socialinės egzistencijos garantą, tai, jog Jurbarkui 1611 metais suteiktos Magdeburgo teisės rodė miesto priklausymą Europos šeimai.

„Raštas, suteikęs Jurbarkui vokišką Magdeburgo teisę, buvo valdovo pasirašytas Varšuvos karališkoje pilyje, o tai padaryta siekiant prisidėti prie miesto didesnio puošnumo ir bendros naudos. Raštas buvo sutvirtintas LDK antspaudu. Suteikus Jurbarkui savivaldą įvyko kokybinė miesto slinktis, tai tapsmo europiniu miestu pradžia, o miesto bendruomenė tapo svarbiausiu europinio miesto segmentu“ – apie Magdeburgo teisių svarbą miestui ir miestiečiams pasakojo J. Karpavičienė.

Kaip teigė mokslų daktarė, Magdeburgo teisė atsirado prieš 1000 metų ir tai buvo viena iš keliolikos teisės rūšių. Daugėjant miestų Magdeburgo teisė užtikrino galimybę žmonėms būti laisviems, užsiimti verslu. Taip Magdeburgas tapo pavyzdžiu daugiau kaip 100 Vokietijos miestų. Ir jau XIV amžiuje Magdeburgo teisė tapo juridine miesto apibrėžtimi.

„Laikotarpiu, kai Jurbarkui buvo suteikta Magdeburginė teisė, LDK buvo apie 100 miestų, turinčių savivaldą ir apie 750 nesavavaldžių miestų. Jurbarkui savivaldos teisė suteikta trečiuoju sklaidos etapu – XVI a II pusėje – XVII a. viduryje. 1776 metais Jurbarkui savivaldos teisė buvo panaikinta, 1791 m. ji atnaujinama, o 1792 vėl panaikinama“ – prie istorijos lobynų leido prisiliesti J. Karpavičienė.

Lektorė įteikė miesto merui ypatingą dovaną, knygą apie valdovą, suteikusį Jurbarkui, teisę į pilietiškumą, - „Zigmanto Vazos triumfo diena“, kurią konferencijos svečiai galėjo pavartyti, susipažinti su svarbios asmenybės gyvenimu.

Rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Regina Kliukienė pristatė pranešimą, kuriame atsispindėjo 400 metų po savivaldos suteikimo Jurbarko miestui.

Skaitydama paskaitą R. Kliukienė pateikė daug įdomių ir kartu reikšmingų faktų, štai keletas iš jų: „Gavęs savivaldos teisę miestas galėjo kiekvieną metų ketvirtį rengti muges, turėti pirtį, kiekvieną savaitę vieną dieną prekiauti turguje. Jurbarkas buvo svarbus prekybos punktas. 1649 metais Zigmantas Vaza suteikė teisę žydams apsigyventi Jurbarke. Miestui tapus Carinės Rusijos dalimi buvo svarbi laivyba. 1858 metais parapijiečiai buvo įkalbėti nebegerti degtinės. 1905 surengta pirmoji žemės ūkio paroda. 1907 Romos katalikų bažnyčia tapo miesto dominante. 1909 metais surengta pirmoji dainų šventė. 1916-ais – mokytojų kursuose buvo ruošiami pedagogai. 1920 į Seimą išrinkti du jurbarkiečiai. 1925-ais ugniagesiai šventė įkurtuves. 1934 mieste buvo 5400 gyventojų, o 42 proc. iš jų žydai. 1948-1949, 1951-1952 metais buvo vykdomi trėmimai, per kuriuos Jurbarkas neteko pusės gyventojų. 1978-ais atidarytas istorinis tiltas per Nemuną. 1995 metais Jurbarkas turėjo 15 tūkstančių gyventojų, nuo to laiko jurbarkiečių pradėjo mažėti“.

Baigiamasis žodis – paskaita apie paskutiniųjų dvidešimties metų Jurbarko savivaldą, teko rajono merui. Meras kalbėjo, kad visus dvidešimt metų savivalda funkcionavo nuolatinių permainų sąlygomis, o netolimą praeitį išskaidė į daugybę datų ir reikšmingų įvykių.

Istorijos konferenciją dainomis papuošė Jurbarko kultūros centro vokalinis moterų ansamblis „Verdenė“ (vad. D. Jonušauskienė). Dainininkės atliko Kęstučio Vasiliausko dainas apie Jurbarką, Giedriaus Vaznio harmonizuotą neoficialų jurbarkiškių himną „Pjaun broliukai“.

Istorinė konferencija – tai buvo antroji Magdeburgo teisių 400 metų jubiliejaus, kai jos suteiktos Jurbarkui, dalis, prieš Šv. Kalėdas planuojama surengti trečiąjį ir jau paskutinį minėjimą, tuomet tikimasi grožėtis miesto centre svarbią datą įamžinsiančiu angelu.