Vandens kokybė mieste pagerėtų tik pastačius filtrus
Penktadienis, 25 Lapkritis 2011 13:33
Lapričio 24-ąją vykusiame rajono savivaldybės Tarybos posėdyje viešėjo svečiai – Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Juozas Jankauskas ir Nacionalinio pasyvaus namo asociacijos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius, pristatę geriamojo vandens kokybės tyrimų Jurbarko mieste išvadas.
Vandens kokybė – pakankamai gera
Docentas Juozas Jankauskas sakė, kad nors ir sulaukiama daug nusiskundimų dėl Jurbarko miesto geriamojo vandens, iš tiesų jo kokybė yra pakankamai gera. Sulaukus daug skundų nutarta atlikti detalią geriamojo vandens analizę, šiuo tikslu buvo atliekami ilgalaikiai (imti mėginiai pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą) vandens tyrimai ir taip nustatytos visos problemos priežastys.
Problemos sprendimas – vandens valymo įrenginiai
„Pagrindinė dėl geriamojo vandens kylančių problemų priežastis yra tam tikrų elementų buvimas ir patekimas į miesto vandentiekio infrastruktūrą. Taigi neįdiegus vandens valymo įrenginių, problemos išspręsti nėra galimybės” – konstatavo docentas.
Vandens gręžiniai pasipildo iš karjero ir upės
Jurbarko vandenvietė eksploatuoja devynis gręžinius, išsidėsčiusius išilgai karjero. Skaičiuojant nuo vandenvietės pusės, pirmieji gręžiniai pasipildo vandeniu iš karjero, paskutiniai trys – pasipildo iš upės. Pirmiausia buvo atlikta analizė visų gręžinių, pamačius, kad rezultatai panašūs, imta toliau tirti tik gręžinius, kurių vandenyje esančios medžiagos viršija higienos normas.
Mangano vandenyje per daug
Docentas pateikdamas trečiojo gręžinio duomenis teigė, kad rudenį šiek tiek didesnė nei leista geliežies norma vandenyje dar nieko nereiškia, tačiau dėl Mangano vertėtų sunerimti, tai vienintelė medžiaga visais metų laikais viršijanti leistiną kiekį, o rudenį padidėjanti daugiau nei dvigubai. Taip pat Mangano leistinos ribos viršijamos šeštajame, o žiemą didenės nei leistina ir aštuntajame gręžinyje. „Įdomu tai, kad radus didesnes nei leistina kai kurių medžiagų normas gręžiniuose, atlikus analizę bokšte, paaiškėjo, jog ten vanduo atitinka visus higienos reikalavimus” – kalbėjo J. Jankauskas.
Bėda – vamzdynuose kaupiasi biologinė masė
Taigi bokšto ir vamzdynų analizė leidžia daryti išvadą, kad visa bėda slepiasi vamzdynuose, kur kaupiasi biologinė masė. Docento teigimu, vienintelis kelias norint turėti vandenį, dėl kurio nereikėtų skųstis, reikia procesus, kurie vyksta vamzdynuose, perkelti į filtrus, o į vamzdžius paleisti išvalytą vandenį ir taip problemų bus išvengta – iš vandens dar vandenvietėje pašalinus manganą ir amonį, geriamasis vanduo, pasiekiantis namus, neturės kvapo ir atitiks visas nustatytas higienos normas. Taigi vandenvietėje turėtų atsirasti 2,5 metrų skersmens filtrai.
Komentuoti
