jurbarkiskis.lt

Blusos puola

Ketvirtadienis, 01 Gruodis 2011 13:05

Pastaruoju metu sulaukėme nemažai gyventojų laiškų su pranešimais dėl daugiabučiuose namuose plintančių blusų.

Keliuose laiškuose gyventojai rašo kad blusų padaugėja ne tik atšilus orams o ir žiemą prasidėjus šildymo sezonui.

Įdomu tai kad daugelis iš rašiusiųjų neaugina jokių augintinių, ir gyvenimo sąlygos tikrai ne antisanitarinės.

Daug žmonių net neįtaria kad pas juos gali būti šių parazitų. Taip pat daugelis žmonių yra susidarę klaidingą nuomonę apie tai, kad gyvūnų blusos žmonėms nekanda.

Tačiau taip manyti yra klaidinga. Nors blusa ir yra mažas padarėlis, tačiau jos įkandimas gali būti skausmingas, o kartu ir pavojingas.

Kaip atrodo blusų įkandimų sukelta reakcija galima pamatyti čia:

http://www.biblioteka.odosinstitutas.lt/node/67

Kaip rašo viena iš mums parašiusių skaitytojų:

„Mano mažyliui  įkandimų vietose prasidėjo alergija, asirado pūslės, o paskui šašiukai, kurie niekaip nenori sugyti, niežti ir dar pastoviai iki kraujo nukasomi. bet ir tose vietose kur nesikaso, jie nesugyja.
Gydytojai dažnai blusų įkandimus traktuoja kaip alergiją, ar tai pataikaudami, ar nežinodami...“

Kitame laiške rašoma:

„Ilgai kankinomės su šia problema nežinodami kodėl atsiranda tie spuogiukai, kuriuos vaikas nusikaso iki kraujo.

Iš pradžių galvojome, kad tai elergija nuo maisto ar skalbimo miltelių, tačiau Kaune dermatologas pasakė, kad tai blusų sukandimai. Šeimoje gyvename 5 asmenys, tačiau kanda tik jauniausią mūsų atžalą“.

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, pastaraisiais metais miestuose vis dažniau blusos užsiveisia gyvenamosiose patalpose. Pačios atspariausios dezinsekcijai – katinės blusos (dar yra šunų, kanopinių, naminių paukščių, žmoginės blusos). Pailgėjo ir šių parazitų aktyvumo periodas – nuo birželio iki spalio mėnesio. Pagrindinė blusų įsikūrimo vieta – gyvenamųjų namų ar tarnybinių patalpų rūsiai bei pirmų aukštų butai, laiptinės. Gyventojai iš bendro naudojimo vietų gali parsinešti blusų ir į namus. Patekę į būstą šie kraujasiurbiai gali pulti naminius gyvūnus, veistis. Daugybiniai blusų įkandimai alina ir žmogaus nervų sistemą. Įkandimo vietoje gali atsirasti netaisyklingas, niežintis 1 cm diametro paraudimas, kuris išsilaiko 3-4 dienas, kartais išsivysto stiprios alerginės reakcijos. Blusos, siurbdamos kraują arba sutraiškytos ant odos, gali perduoti žmogui maro, tuliaremijos (ypatingai pavojingos infekcijos), pseudotuberkuliozės, listeriozės, vidurių šiltinės, endeminės žiurkių dėmėtosios šiltinės, kačių įdrėskimo ligų sukėlėjus (Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro informacija, www.ulpkc.lt ).

Jurbarko veterinarijos vaistinės teigimu, vasarą pagausėja insekticidų blusoms naikinti paklausa, pasitaiko atvejų ir žiemą, tačiau kur kas rečiau.

Daugiau apie Blusų, jų paplitimą ir žalą žmogaus sveikatai galite rasti

Parengtame

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolė centro

medicinos entomologės Mildos Žygutienės straipsnyje:

http://www.ulac.lt/downloads/blusos.pdf