Per dešimtmetį Jurbarko rajone gyventojų sumažėjo daugiau nei 8 tūkstančiais

Penktadienis, 02 Gruodis 2011 11:49

IŠANKSTINIAI 2011 METŲ GYVENTOJŲ SURAŠYMO REZULTATAI PAGAL APSKRITIS IR SAVIVALDYBES

GYVENTOJŲ SKAIČIUS APSKRITYSE SUMAŽĖJO NUO 5 IKI 19 PROCENTŲ
Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad išankstiniais 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje buvo 3 mln. 54 tūkst. nuolatinių gyventojų.
2001 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 484 tūkst. gyventojų, taigi per dešimtmetį šalies gyventojų skaičius sumažėjo 12 procentų (430,2 tūkst.). Labiausia gyventojų sumažėjo dėl emigracijos (76 %) – per pastarąjį dešimtmetį iš šalies išvyko 328,3 tūkst. gyventojų, o atvyko 64,2 tūkst. Didelę įtaką gyventojų skaičiaus sumažėjimui turėjo ir neigiama natūralioji kaita (24 %, arba 101,9 tūkst.).

1 pav. Gyventojų skaičiaus pokytis 1959–2011 m.

1pav

2001–2011 m. daugiausia gyventojų sumažėjo Utenos (19 %), Tauragės (18 %), Šiaulių (17 %) ir Alytaus (16 %) apskrityse. Palyginti su 2001 m., gyventojų skaičius sumažėjo 56 savivaldybėse: 4 savivaldybėse – iki 10 procentų, 17 savivaldybių – 10,1–15 procentų, 28 savivaldybėse – 15,1–20 procentų, o 7 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo daugiau kaip penktadaliu. Ypač gyventojų skaičius sumažėjo Visagino (25 %), Akmenės r. ir Pagėgių (22 %) savivaldybėse.
Palyginti su 2001 m., 4 savivaldybėse gyventojų skaičius padidėjo: Klaipėdos r. savivaldybėje – 7 procentais, Vilniaus r. savivaldybėje – 6, Kauno r. savivaldybėje – 3 procentais, Neringos savivaldybėje surašyta beveik tiek pat gyventojų, kiek ir 2001 m.

1-1_pav

Išankstiniais surašymo duomenimis, apie 40 procentų šalies gyventojų gyvena didžiuosiuose miestuose. Vilniaus mieste gyventojų skaičius kito nežymiai (sumažėjo 2,7 %), Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – sumažėjo nuo 13 iki 16 procentų (2 pav.).

2_pav

Išankstiniais surašymo vertinimais, 2011 m. moterys sudarė 54 procentus visų šalies gyventojų. Moterų buvo 238 tūkst. (17 %) daugiau negu vyrų (2001 m. – 225,6 tūkst., arba 14 % daugiau). Penktadaliu daugiau moterų nei vyrų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse,18 procentų – Panevėžio, 17 procentų – Šiaulių apskrityje. Mažiausias (11 %) skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus buvo Marijampolės apskrityje. Daugiau moterų nei vyrų gyveno visose savivaldybėse: 12 savivaldybių moterų buvo iki 10 procentų daugiau nei vyrų, 30 savivaldybių – 11–15 procentų, 10 savivaldybių – 16–20 procentų, o 8 savivaldybėse moterų skaičius viršijo vyrų daugiau nei 21 procentu.
Surašymo duomenimis, vidutiniškai 1000 šalies vyrų teko 1169 moterys (2001 m. – 1139), daugiausia – Kauno rajono (1677), Kauno (1496), Panevėžio (1263), Palangos (1238) miestų savivaldybėse bei Druskininkų savivaldybėje (1236).

3_pav

Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, jų tankis sumažėjo nuo 53,4 (2001 m.) iki 46,8 (2011 m.) žmonių viename kvadratiniame kilometre. Tankiausiai gyvenama Panevėžio miesto savivaldybėje – 2071 gyventojas viename kvadratiniame kilometre, Kauno – 2046, Klaipėdos –1646, Alytaus – 1515, Šiaulių –1397, Vilniaus –1344, miestų savivaldybėse. 18 savivaldybių viename kvadratiniame kilometre gyvena iki 20 žmonių, 32 savivaldybėse – 21–50, 4 savivaldybėse – 51–1000, o 6 savivaldybėse – daugiau kaip 1000 žmonių viename kvadratiniame kilometre. Detalesnė informacija pateikiama pranešimo priede (3 pav).
Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas vyko kovo–gegužės mėn. Pirmą kartą gyventojai galėjo atsakyti į surašymo klausimus internetu (tokia galimybe pasinaudojo apie 32 % gyventojų), el. būdu nesusirašiusius asmenis lankė surašinėtojai (šalies teritorija buvo suskirstyta į 5899 surašymo apylinkes, sudaryti 159 surašymo skyriai). Surašyti visi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuolat gyvenantys arba iki vienų metų užsienyje buvę Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, turintys leidimus nuolat gyventi ir nuolat gyvenantys Lietuvoje.
Šiuo metu Lietuvos statistikos departamente atliekamas surašymo lapų skenavimas ir simbolių atpažinimas nuskenuotuose lapuose. Surašymo lapų duomenys koduojami (ekonominės veiklos, profesijos, tautybės, kalbos, religijos ir pan. duomenys) ir identifikuojami (būsto ir asmens duomenys), koreguojami, atliekama jų loginė kontrolė, duomenys lyginami su valstybės registrų ir kitų administracinių šaltinių duomenimis. Suformavus galutinę surašymo duomenų bazę bus parengti ir iki 2013 m. birželio mėn. paskelbti išsamūs galutiniai surašymo rezultatai.
Išankstiniai pagrindiniai surašymo rezultatai gauti remiantis elektroninio surašymo, operatyviais gyventojų apklausos duomenimis, pridėjus institucijose (vaikų ir senelių globos, nakvynės namuose, ilgalaikio gydymo ligoninėse, laisvės atėmimo vietose, vienuolynuose ir kt.) gyvenančių asmenų skaičių. Išankstiniai surašymo duomenys gali skirtis nuo galutinių.