jurbarkiskis.lt

VšĮ Jurbarko ligoninės vadovu išrinktas Aivaras Šlekys

Sekmadienis, 22 Lapkritis 2009 14:34

„Ligoninė šiuo metu yra apipinta gandais, kalbama, kad ją planuojama uždaryti, tačiau nei ligoninė, nei daugiau skyrių tikrai nebus uždaryta, stengsimės gerinti paslaugas ir prikelti ligoninę naujam gyvenimui, – pokalbį pradėjo laikinai VšĮ Jurbarko ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas ėjęs ir penktadienį jau laimėjęs konkursą ligoninės vadovo pareigoms užimti Aivaras Šlekys.

Konkurso laimėtojas gydytojas psichiatras Aivaras Šlekys (45 m.) VšĮ Jurbarko ligoninėje dirba nuo 2007 metų. A. Šlekys yra kaunietis, savaitgaliais grįžtantis į namus, o darbo dienomis gyvenantis Jurbarke, tarnybiniame bute. Gydytojas A. Šlekys konkurse dalyvavo vienas, jį laimėjo atsakęs į daug sudėtingų klausimų, gydytojas paminėjo, kad šiam konkursui teko ruoštis apie tris mėnesius, o atsakinėjant į klausimus, panaudoti visą sukauptą darbo patirtį ir įstatymų žinias.

Pristatydamas veiklos programą naujasis ligoninės vadovas pasakojo, kad „yra minčių restruktūrizuoti ligoninę, sutraukti padalinius į vieną pastatą“. Paklaustas apie tai, ar apskritai yra tokia galimybė sutalpinti viską pagrindiniame pastate, gydytojas sakė, kad „tipiški pastatai yra Šakiuose, Raseiniuose, ten viskas telpa, todėl reikia ir pas mus keltis į vieną pastatą.

Pagrindiniame pastate yra išnuomotų patalpų už neadekvačią kainą, mes neatgauname net tų pinigų, kuriuos sumokame už šilumą, todėl pirmiausia reikėtų bandyti sutraukti mūsų skyrius į vieną pastatą ir tik tada galvoti apie patalpų nuomą. Restruktūrizavus ligoninę kiekvieną mėnesį sutaupytume po 4000 litų”.

A. Šlekys nurodė vieną iš ligoninės privalumų, tai „mikrobiologinė laboratorija, kurioje iki šiol viskas stovėjo vienoje vietoje, manant, kad tai nuostolinga, nebandyta paslaugų gerinti ar kažko keisti. Dabar mes judinsim ir žiūrėsim, ar kažką iš to gausime, jei darbai nepasiteisins – tada bus aišku, kad neverta laboratorijos laikyti.

Mikrobiologija yra prabanga, tokias laboratorijas turi gal tik dvi rajoninės ligoninės per visą Lietuvą, pavyzdžiui, Tauragė, Šakiai, Raseiniai neturi, todėl, atsižvelgus į teikiamą naudą, reikėtų pasistengti laboratoriją išlaikyti arba visiškai jos atsisakyti, kaip nenešančios pelno“.

Kalbėdamas apie problemas, ligoninės vadovas sakė, kad „labiausiai trūksta specialistų chirurgijos ir traumatologijos srityje, o terapija, psichosomatinis skyrius, neurologija, pediatrija šiuo klausimu tvarkosi geriau. Taigi reikės pradėti ieškoti specialistų, kurie padėtų spręsti šią problemą“.

A. Šlekys pasakojo, kad „atėjęs dirbti naujose pareigose, veiklą pradės nuo vieno iš pagrindinių tikslų – suburti komandą, kuri dirbtų kartu, galėtų perimti tam tikras pareigas, pavaduotų esant reikalui, pavyzdžiui, reikia išvažiuoti į konferenciją, bet nėra kam palikti prižiūrėti, kad vyktų kasdieniai darbai, todėl šalia vadovo yra reikalingi patikimi žmonės".

„Didžiausią rūpestį turėjome iki rugsėjo mėnesio“, – tęsė gydytojas, – „kai reikėjo sugalvoti, kaip pradėti grąžinti skolas, sutvarkyti ligoninės finansinę struktūrą. Šis žingsnis buvo svarbiausias, nes trūko pinigų, o reikėjo mokėti atlyginimus, dabar jau minėti klausimai išspręsti, belieka po truputį mokėti skolas, žinoma, procesas gali užtrukti iki kelių metų. Mes teikiame daug paslaugų, ligoninėje turime tam tikrus bazinius dalykus, kurių nėra Šakiuose ar Tauragėje, todėl privalome stengtis tai išlaikyti, nes per teikiamas paslaugas į ligoninę atplaukia pinigai“.

Gydytojas plėtojo labai svarbų skolų klausimą, jis sakė, „kad vienas iš artimiausių darbų, tai naujų sutarčių pasirašymas su ligonių kasomis, nes per ligonių kasas ateina uždirbti pinigai. Ligonių kasos uždeda tam tikras lubas, kai jas pasieki jau gali ir už dyką dirbti, kaip labdarai, jie norėtų, kad tos lubos būtų kuo žemesnės ir, kad mes kuo daugiau darytume iš savo lėšų.

Mes taip dirbti negalime, nes jau ir taip gauname mažesnes sumas, nei praeitais metais, kalbama, kad finansavimas dar bus mažinama 10-11 proc., gal ir daugiau. Anksčiau, išsimokėję atlyginimus, atsiskaitydavome už einamus dalykus: medikamentus, vaistus, patarnavimus, dabar pirmumas teikiamas skolų mokėjimui“.

„Be to, kad pagrindinis mūsų darbas yra pinigų skaičiavimas ir skolų grąžinimas, dar svarbu nuolat kalbėtis, tartis su darbuotojais, priimti bendrus sprendimus, galiausiai – aptarti rezultatus. Visada paklausiu ekonomistės, ką mes galime daryti ligoninės labui, pirmiausia pažiūrime kiek yra pinigų ir tik tada sprendžiame ar įmanoma, tarkim, pirkti chirurgijai skirtą detalę, kuri kainuoja 1000 lt, jei negalime, tai apsieiname ir be to. Dirbame naudodami seną techniką, remontuodami, bandydami išsiversti su turimomis priemonėmis. Mes susikalbame ir daugiausia darbų nuveikiame atsižvelgdami į galimybes.

Bandysime pasiskirstyti darbais, dabar turime didelį projektą, kuris ligoninei atneš keturis milijonus litų. Pusė iš projekto gaunamos sumos bus skirta darbams, rekonstrukcijai ir patalpų remontui, kita dalis – medicinos įrangai pirkti“, ­– vieną po kito vardijo būsimus darbus A. Šlekys.

„Pas mus dabar tikrai yra blogai, bet tikiuosi, kad atlikus planuojamus darbus, ligoninė vėl atsigaus. Didžiausias dėmesys bus skiriamas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriui, jį planuojama išplėsti iki 60-ties lovų, pastatas bus pertvarkytas, remontuojamas, pakeistos kapitalinės sienos“. Ligoninės vadovas konstatavo, „kad taip, kaip dabar yra Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, nelabai kur ir galima pamatyti, o gal ir išvis Lietuvoje nėra, todėl reikia būtinai keisti ir gerinti skyriaus situaciją“.

Toliau A. Šlekys pasakojo, kad „apie projekto vykdymą kalbėjosi su savivaldybės gydytoju R. Šulinsku ir nutarė, kad reikia padaryti taip, kad tie keturi milijonai būtų maksimaliai panaudoti ligoninės labui, kad kuo mažiau būtų neaiškumų ir Jurbarko gyventojams, ir tarybos nariams, galiausiai, ir patiems gydytojams taptų suprantama, kur leidžiami pinigai. Mūsų visuomenėje yra keistas požiūris į gaunamus pinigus, turi jaustis kaltas, kad juos gauni. Dar nieko nepadarei, jau kaltas, dar nieko nesiruoši daryti – jau kaltas, todėl norėčiau skaidrumo visuose projektuose“.

A. Šlekys svarstė, kad gal jis yra geresnis gydytojas psichiatras, nei vadovas, toks savikritiškas požiūris į naujas pareigas sveikintinas, tačiau iš to, ką VšĮ Jurbarko ligoninės vadovas kalbėjo, susidarė įspūdis, kad Jurbarko ligoninė tikrai gyvuos, joje bus sutvarkyta finansinė sistema, pritraukti dirbti geriausi specialistai, pirmiausia vadovui ir linkime suburti gerą komandą, kurios padedamas A. Šlekys galėtų pradėti įgyvendinti idėjas, sumanymus ir planus ligoninės paslaugoms ir visai sistemai gerinti.