Trečiadienis, 13 Spalis 2010 08:33
Štai ir startavo ilgai lauktas antrasis JKL sezonas! Pirmasis sekmadienis atnešė tikrai daug intriguojančių kovų ir gerų emocijų.
Pirmieji startavo „SMALININKAI” ir „S.C.’94”. Pirmoje rungtynių pusėje vyravo atkakli ir įtempta kova, tačiau atlaikyti smalininkiečių spaudimo jaunimui nepavyko ir „SMALININKAI“, vedami komandos veterano Antano Domeikos, rezultatu 69:55 iškovojo pergalę prieš Sporto centro auklėtinius.
Dėl nelyginių komandų skaičiaus „SMALININKAMS“ teko žaisti dar vienerias rungtynes prieš „ŠIMKAIČIUS“. Visas rungtynes virė arši ir permaininga kova, tačiau nuovargis padarė savo ir „SMALININKAI“ buvo priversti pripažinti varžovų pranašumą. Nugalėtojų gretose geriausiai žaidė Arūnas Sirdzijauskas, pelnęs 19 taškų, o „Smalininkus“ į priekį „tempė“ Nidijus Janavičius, pelnęs 26 taškus.
Toliau susitiko „Poleris“ ir „Girdžiai“. Iš pradžių komandos kovojo kaip lygi su lygia, tačiau ir vėl tenka pripažinti, kad krepšinis yra komandinis žaidimas, todėl vienas žaidėjas rungtynių nelaimės. Įtikinamu rezultatu – 57:73, pergalę „nuskynė“ „Girdžių“ komanda.
Ketvirtieji susitiko „Viesulas“ ir „Jungtinės Pajėgos“. Nuo pat pradžių „Viesulo“ jaunimas įkandin sekė bandantiems atsiplėšti „JP“ vyrams, tačiau tai padaryti nebuvo lengva, nes vienas po kito taiklūs Mindaugo Daraškevičiaus metimai tik užvedinėjo salėje susirinkusius žiūrovus, tačiau vieno žaidėjo indėlio nepakako. Grubumu ir jėga paremtas „JP“ žaidimas šį kartą praslydo pro teisėjų akis, tačiau priešininkams tai buvo lyg smūgis žemiau juostos.
Toliau kovą tęsė „Šilas“ ir „Manvesta“. Vėlgi komandos panašaus pajėgumo. Iš pradžių „Manvestos“ komandai pavyko įgytį nedidelį pranašumą, tačiau ataka po atakos „Šilo“ vyrai nepasidavė ir kovojo kaip lygūs su lygiais. Tačiau Rungtynių pabaigą geriau pavyko sužaisti „Manvestai“, kas ir nulėmė rungtynių baigtį. Šį kartą „Šilo“ vyrams fortūna nesišypsojo, tačiau tai tikrai aukšto lygio komanda, kuri dar parodys savo tikrąjį veidą.
Ir sekmadienį užbaigė naujokės „Vilko“ komandos susitikimas su čempionišką prieskonį turinčios „Žilinskio ir KO“ komanda. Kaip ir buvo galima tikėtis, naujokai dar nesusistygavę savo žaidimo, tas leido juos įveikti gana dideliu skirtumu – 42:94. Tikėkimės, naujokai nenuleis rankų ir išliks kovingi po tokio stipraus smūgio, o „Žilinskio ir KO“ vyrai neužmigs ant laurų ir toliau stengsis.
Vyciko

Šaltokas ir drėgnas rudens vakaras... Po eilinės savo treniruotės neturėjau jėgų net į savo senąjį „JVS“ žydrąjį ekraną paspoksoti, tik atsikimšau vieną „Gintarinio“ gurkšelėjau ir nutrūkau...
... Šiltokai drėgnas rudens rytmetis, niūrokas Jurbarko autobusų stoties miestinis peizažas (taip taip, gerbiami fotografijos mylėtojai, tokio žanro iš tikrųjų nėra, tačiau lietuvių kalboje tiesiog nėra tiek gražių epitetų, kurie nušviestų šalia Chruščiovo laikų statytos gimnazijos, stovinčios mūsų miestelio krepšinio mekos- geltonosios ‚‚Medison sguare garden‘‘ arenos vaizdą). Vydūno g. krentantys paskutiniai auksiniai lapai, saulės glostoma garuojanti mūsų geltonoji krepšinio šventovė, 200 kvadratinių metrų jau aptrinto parketo pagrindo, ant kurio net ir pats Lukminas su Jurgilu kojos nenusisuko, varvantis stogas, kurį matyt dengė pachmielo nepadarę statybininkšiūkščiai, dvi baltos tritaškio linijos, kur viena iš jų nubrėžta mėgėjo rankomis, analogiškos ir dvi baudos aikštelės ir dvi nevisai tvirtos krepšio konstrukcijos iš kraštų, su skirtingame aukštyje kabančiais lankais (vienas iš pirmo žvilgnio atrodytų esąs apie 3,10 metro aukštyje, kitas - 3,05...) bei vienoje pusėje- lenta su kabančiu 24 sek. laikrodžiu, kuris kartais daugiau rodo laiką kiniečiams nei smalininkiečiams ir kitoje - vaizduotė, kad ten kažkas yra...
Tiesa, dar keletas dešimčių Jurbarko rajono sakyčiau netgi fanatų (kaip toj Sel‘o dainoj), „Molten“ krepšinio kamuoliai, tiesiai iš RKL... aikštelės kolkas niekas nešildo, todėl nuo 10 ryto iki 19 vakaro be perstojo šėlstantys JKL-istai, prakaituoti nuo aukšto žaidimo ritmo ir saulės spindulių, kurie juos glosto per stiklinį, bet kiaurą stogą, greitai pavirsta sušalusiais negriukais ar kariais, sustingusiais taip, kad ir pagrindiniam „Ledynmečio 3“ herojui gėdos nepadarytų.
Krepšio link įvairiomis trajektorijomis skriejantys kamuoliai. Kiauras... Keistokas žodis, turintis net kiek neigiamą prasmę, tačiau apibūdinantis kaip idealiai tikslų „MVP Domo“ metimą... Per trumpas ( Juozas-Manvesta) , per silnas ( Elvinas, oi Elonas-SC) , pernelyg sudėtingas ( Bastys-JP) , bet koks net neliečiantis krepšio ( Redeckas- Šimkaičiai) ... Tobulas ir blogiausias metimai. Tačiau be jų dar yra daugybė „ Vilko“ metimų, kurie bent priliečia ar iš visų jėgų tėškiasi į krepšio lanką ar lentą, baugiai sudrebindami netvirtą kontrukciją. Vienas po kito metimai drebina krepšį... Daugybė iškrovų kas antrą sekmadienį... Ir aplinkinių šypsenos dėl situacijos komiškumo...
"Mažiukai, matyt kažką smagaus ir linksmo sapnavai", keldama mane, tarė mano svajonių moteris, ragindama ruoštis rutiniškam ir monotoniškam darbui, ko nepasakysi apie Mūsų pasakiškus ir smagius sekmadienius.
Kadangi šį sezoną su jumis labinuosi pirmą kartą, visų pirma norėčiau visus Jurbarko krepšinio aistruolius pasveikinti su II-ais- JKL išbandymų ir netikėtų bei smagių posūkių metais ir palinkėti daugybės pergalių, smagių varžybų, absoliučios meilės bei atsidavimo krepšiniui ir beprotiško savo komandų palaikymo! Tegul MŪSŲ geltonoji „Medison sguare garden“ arena būna perpildyta krepšinio gerbėjais. Nepamirškite, kad be skaudžių pralaimėjimų nebūna gražių pergalių ir todėl išlikite pozityvūs net sunkiausiose situacijose!
I“ll be back