Pirmadienis, 19 Rugsėjis 2011 13:04

Lietuviškos šaknys. Mamos tėvai kilę iš Luknių kaimo nuo Žemaitijos, o tėvuko – iš Vosbutų kaimo netoli Ariogalos.
Vieno senelio net neteko pažinti. Jis buvo nušautas per baudžiamąją NKVD akciją jau po karo, kai NKVD būriai atėjo ir sudegino kaimą, ieškodami partizanų.
Vosbutų kaime gyveno net septynios Kemzūrų šeimos. Tėvukas dažnai mėgsta pasakoti vieną istoriją: kai seneliai tuokėsi, tą pačią dieną tekėjo dvi Kemzūraitės už dviejų Kemzūrų. Viena Kemzūraitė buvo mano močiutė, o kita - jos sesė. Jaunikiai neturėjo giminystės ryšių, bet abiejų vestuvių liūdininkai buvo Kemzurai, o santuoką sutvirtino kunigas Kemzūra. Jeigu dabar vartytum tų laikų bažnytines knygas, tikriausiai pagalvotum, jog čia kažkas supainiota ar raštininkas buvo girtas.
Mūsų giminė plati, dar turiu vyresnį brolį ir seserį, todėl kai visi su vaikais suvažiuojam pas tėvus, tikrai yra kam švęsti.
Tikėjimas. Esu krikštytas, mūsų šeima laikėsi katalikiškų tradicijų, krikštijau savo vaikus, esu brolio sūnaus ir žmonos sesers vaiko krikšto tėvas.
Smagiausia lietuviška šventė. Kalėdos. Šeimos šventė, išsiskirianti ypatinga nuotaika. Labai laukiama ir smagi.
Gražiausia Lietuvos vieta. Visa Lietuva. Negaliu pasigirti, kad jau esu apkeliavęs ir buvęs visur, ypač Rytų Lietuvoje. Bet mūsų šalyje tikrai labai daug nuostabių gamtos vietų. Jų ypač pasiilgsti, kai dirbi užsienyje. Galbūt iš visų išskirčiau Dubysos pakrantės.
Geriausias Lietuvos miestas. Kaunas. Gimiau, augau ir iki šiol gyvenu Petrašiūnuose tam pačiam name. Čia prabėgo mano vaikystė, čia yra ir ta aikštelė, kurioje žaidžiau krepšinį. Šalia – ir Pažaislio šilas, ir Kauno marios. Ruošiamės persikraustyti, tačiau šios vietos visada liks širdyje.
Lietuvos istorijos didvyris. Vytautas Didysis. Jis buvo labai sumanus politikas. Jo laikais Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tiesiog klestėjo.
Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti. Istorikas Alfredas Bumblauskas. Man patinka jo vedamos laidos per TV, pats domiuosi istorija, todėl profesoriui tikrai turėčiau klausimų apie mūsų šalies praeitį.
Skaniausias lietuviškas patiekalas. Šaltibarščiai. Ypač vasarą.
Lietuvos sportininko idealas. Arvydas Sabonis. Neeilinis talentas krepšinio aikštelėje, bet nemažiau paperka ir Arvydo žmogiškosios savybės. Tai ryškiausia mano laikmečio asmenybė.
Lietuvos krepšinio svajonių penketas. Jeigu renkame penketą iš skirtingų epochų, o įvairioms kartoms galime skirti tik po vieną vietą, tai būtų P.Lubinas, S.Stonkus arba S.Butautas, o gal ir daugiau kas nors iš tos kartos, nes nenoriu nieko įžeisti, po to M.Paulauskas, A.Sabonis ir Š.Jasikevičius.
Lietuvos daina. Lietuviškos liaudies dainos. Visada sujaudina ir „Trys milijonai”, nors jos žodžių iki šiol nemoku.
Lietuviška prekė. Kai dirbau Krasnodare, parduotuvėse nuolatos ieškodavau lietuviškų produktų. Stengiausi pirkti “Džiugo” sūrį ir “Biovelos” kumpius, nors namuose dažniau renkuosi “Krekenavos” gaminius. Ir, aišku, alus. “Švyturio” šviesus ar “Baltas”, keletas Kauno daryklos rūšių.
Penki lietuvio charakterio bruožai. Kuklus, nors dabartiniais laikais šis bruožas jau, regis, kinta. Darbštus. Uždaras iki tam tikros ribos, bet jeigu lietuvis jau atsiveria, tai yra svetingas ir vaišingas be galo. Na, ir gal toks šiek tiek įtarus ar atsargus, nepuola iš karto stačia galva į ugnį.
Dešimt lietuviškų žodžių. Lietuva – į šį žodį sutelpa viskas. Labas, pergalė, šeima, meilė, viltis, Kalėdos, vasara, širdis, tikėjimas.
Lietuviška patarlė. Turim daug gerų ir taiklių posakių, bet gal dažniausiai vartoju šį: bijai vilko, neik į mišką.
Interviu su treneriu, visą straipsnį „Lietuvos rinktinės išpažintys: 13 treneris K. Kemzūra" skaitykite paspaudę ant šios nuorodos.
Šaltinis lrytas.lt