Trečiadienis, 24 Kovas 2010 07:58
Džiova yra lietuviškas tuberkuliozės pavadinimas, kuris atskleidžia ligos pobūdį. Sergantysis tuberkulioze sudžiūdavo artimųjų akyse tikrąją šio žodžio prasme, iš čia ir kilo ligos pavadinimas.
Tuberkulioze dažniausiai serga socialiai neapsaugotų grupių atstovai: benamiai, bedarbiai, pensininkai, mažai uždirbantys, asocialūs asmenys, kaliniai, taip pat, ŽIV infekuoti ir sergantys AIDS.
Šia liga serga ir naminiai gyvuliai, vištos. Užsikrėsti galima ir nuo jų, geriant sergančių karvių nevirintą pieną ar naudojant termiškai neapdorotus sergančių vištų kiaušinius.
Pagrindinis užkrato platintojas lieka atvira tuberkuliozės forma sergantis žmogus. Ligai pažeidus bronchus, kartu su skrepliais iškosima ir tuberkuliozės mikobakterijos. Aplinkoje jos nuskrieja apie vieną metrą, todėl kalbantis reikia laikytis atokiau sergančiojo, o kosint būtų gerai, jei ligonis užsidengtų burną. Kadangi užsikrečiama iškvepiant, todėl dažniausiai susergama plaučių tuberkulioze. Tuberkuliozė gali pažeisti ne tik plaučius, bet ir kaulus, sąnarius, šlapimo takus, centrinę nervų sistemą, raumenis.
Manoma, kad vienas sergantis atvira tuberkuliozės forma per metus užkrečia iki 20 sveikų asmenų. Patekusios į žmogaus organizmą tuberkuliozės mikobakterijos pradeda daugintis. Jei organizmas nusilpęs, galima susirgti. Organizmą labai silpnina bloga mityba, įvairūs stresai, rūkymas, o labiausiai alkoholio vartojimas. Toks gyvenimo būdas lemia sumažėjusį organizmo atsparumą ir padidėjusį imlumą tuberkuliozės sukėlėjui. Tuberkuliozei yra būdingas socialinis pobūdis, neretai netgi naudingas ja sergantiems.
Tuberkuliozė yra klastinga liga, nes pradžioje nesukelia jokių negalavimų. Ligai progresuojant atsiranda neaukšta temperatūra, jaučiamas nuovargis, apetito stoka, krenta svoris, rytais sausai pakosti, galimas atsikosėjimas krauju, prakaituoja, žmogus darosi jautrus, nervingas. Tuberkuliozė pagydoma, bet vien gydytojų nurodymų laikymosi ir vaistų vartojimo nepakanka visiškam išgijimui. Svarbu atsisakyti žalingų įpročių, tinkamai maitintis.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus specialistų duomenimis 2009 m. užregistruota 12 naujai išaiškintų ligonių, sergančių atvirąja plaučių tuberkulioze Jurbarko rajone.
Palyginimui, sergančiųjų atvira plaučių tuberkulioze Jurbarko rajone nuo 1999 m. iki 2009 m., pateikiama lentelė:

Jurbarko rajone sergančiųjų atvirąja plaučių tuberkulioze kaime ir mieste skaičius skiriasi, kaimo gyventojų bendras sergamumas yra didesnis nei miesto: 2009 m. mieste – 14 atvejų, kaime – 8 atvejai.
Sergamumas atvira plaučių tuberkulioze Jurbarko rajone miesto ir kaimo gyventojų tarpe:

Vertinant naujus susirgimų atvejus atvira plaučių tuberkulioze pagal lytį 2009 metais daugiau serga vyrų 10 atvejų, o moterų 2 atvejai.
Pagal bendrą sukėlėjus išskiriančių ligonių skaičių Jurbarko rajone dažniausiai serga darbingo nuo 24 iki 53 metų amžiaus ( 16 atvejų), antroje vietoje lieka pensijinio amžiaus nuo 60 metų (6 atvejai) žmonės.
Naujai nustatyti ligoniai, sergantys atvira plaučių tuberkulioze, lyginant respublikos ir Jurbarko rajono rodiklius 10 000 gyventojų skaičiui, tai mūsų rajonas lenkia respublikos rodiklius (matosi apačioje pateiktoje lentelėje) .

Tuberkuliozės profilaktika – skiepai naujagimiams ir tuberkulino testas septynmečiams ir rizikos grupės vaikams. Šios ligos profilaktika turėtų rūpintis savivaldybės: jos perka tuberkuliną testams ir inicijuoja patikrinimus.
Europoje nuo devintojo XX a. dešimtmečio stebimas tuberkuliozės padažnėjimas dėl pasikeitusių ekonominių ir socialinių sąlygų, padidėjusios imigracijos. Europos Sąjungoje tuberkuliozės židiniu laikomos Baltijos šalys. Lietuvoje sergamumas atsparia tuberkulioze siekia 20 proc., Latvijoje – 17,7 proc., Lenkijoje – 1,6 proc., Olandijoje – 0,4 proc.
Dalia Kovalenkienė
Tauragės VSC Jurbarko skyriaus vyresn. specialistė