Nuo erkinio encefalito gali išgelbėti skiepai

Pirmadienis, 12 Balandis 2010 11:27

Pagaliau atėjo pavasaris. Su bundančia gamta bunda ir erkės, vieni seniausių pasaulyje egzistuojančių parazitų. Būtent dabar – balandį ir gegužę bei ankstyvą rudenį jos yra pačios aktyviausios. Ne vienam erkės įkandimas gali būti lemtingas, nes žmogus gali susirgti viena pavojingiausių erkių platinamų ligų - erkiniu encefalitu. Todėl dabar pats laikas pasiskiepyti nuo šio susirgimo.

2009 metai Lietuvoje erkiniu encefalitu sirgo 605 asmenys (iš jų 6 proc. vaikai) t. y. 2,8 karto daugiau negu 2008 metais ( 220 atv.) . Jurbarko rajone sergamumas erkiniu encefalitu išaugo nuo 1 atvejo 2008 m. iki 5 atvejų 2009 metais Sergamumas erkiniu encefalitu mūsų šalyje vienas didžiausių Europoje. Tai priklauso nuo erkių skaitlingumo, aktyvumo, užkrėstumo bei nuo mažo žmonių skiepijimosi lygio. Nors skiepijimų apimtys pastaraisiais metais didėja, bet tai vyksta gana pasyviai.

Jurbarko rajone 2009 m. nuo erkinio encefalito paskiepyta 18 vaikų ir 23 suaugę asmenys, o revakcinuota (palaikomoji dozė) 61asmuo. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse skiepijasi 80 ir daugiau procentų gyventojų.

Erkinis encefalitas yra nervų sistemos liga, kurią sukelia virusas. Asmuo, užsikrėtęs erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, gali pajusti panašius į gripo simptomus: galvos skausmą, nedidelį karščiavimą ir maudžiančius kūno skausmus. Šie simptomai trunka apie savaitę. Po to dauguma žmonių pasijunta geriau.

Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, sukeldamas smegenų ir jų apvalkalų sudirginimo požymius – stiprius galvos skausmus, vėmimą, galvos svaigimą, pusiausvyros, sąmonės sutrikimą, paralyžių. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Diagnozei nustatyti atliekami kraujo bei nugaros smegenų skysčio tyrimai. Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, antibiotikai ligos sukėlėjo neveikia. Žmonės persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą, išliekantį visą gyvenimą. Tik 30 proc. ligonių iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę, 30 proc. pasveiksta per 1-3 metus, kitus 30 proc. visą gyvenimą vargina galvos skausmai, miego, dėmesio sutrikimas, emocinis dirglumas, parezės, 9 proc. tampa nedarbingi.

Erkės įsisiurbimą nurodo 60-90 proc. ligonių, likusieji erkės nepastebi. Kadangi nėra vaistų, naikinančių erkinio encefalito virusą, – vienintelė apsisaugojimo priemonė yra skiepai Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ištisus metus, tačiau geriausia pasiskiepyti prieš pradedant dažnai lankytis gamtoje. Pirmaisiais metais skiriamos dvi injekcijos su vieno mėnesio intervalu, o trečioji injekcija skiriama maždaug po metų. Toks skiepijimo kursas suformuoja imunitetą 3-5 metams, todėl , kad palaikyti susiformavusį imunitetą kas 3-5 metai reikės vienos injekcijos dozės.

Kita liga, kurią perduoda erkė – Laimo boreliozė. Sergamumas šia liga, 2009 metus lyginanat su 2008-aisiais, išaugo 3,1 karto (36000 susirgimų. iš jų 246 vaikai) Jurbarko rajone 2009 m. užregistruota 11 Laimo ligos atvejų, o 2008 metais neišaiškinta nei vieno susirgimo.

Nuo šio susirgimo skiepų nėra. Ji ypatinga tuo, kad vėlyvieji jos požymiai (nesigydant) – nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos ir akių pakenkimai gali išryškėti po metų ir vėliau, tuomet kai žmogus jau pamiršęs erkės įsisiurbimą. Todėl kiekvienas turėtų žinoti pirmuosius ligos požymius, o įsisiurbus erkei stebėtų savo savijautą. Susirgus Laimo liga, įkąstoje ar bet kurioje kitoje kūno vietoje po 1-4 savaičių atsiranda žiedo formos odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris gali išplisti iki 60-70 cm. dydžio. Jei po savaitės ar dviejų ši dėmė išnyksta, tai dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Įkąstasis privalo kreiptis pas gydytoją, nes Laimo liga gydoma vaistais. Persirgus imunitetas neįgyjamas, žmogus gali vėl užsikrėsti.

Labai svarbu išvengti erkės įsisiurbimo. Vykstant į gamtą ar sodą, reikėtų tinkamai apsirengti, rūbus ir atviras kūno vietas apipurkšti repelentais, kas 1-2 val. apžiūrėti ar drabužiais neropoja erkė (geriau kai drabužiai šviesūs) ir mokėti ją tinkamai ištraukti. Kuo ilgiau bus erkė prisisiurbusi, tuo daugiau sukėlėjų pateks į žmogaus organizmą.

Štai kaip reikėtų pašalinti įsisiurbusią erkę: pincetu suimkite erkę už galvos arba jos burnos dalies tiksliai ties ta vieta, kur erkė įsisiurbė į jūsų odą. Netverkite erkės už jos kūno. Be staigių judesių traukite tvirtu ir vientisu judesiu išorės kryptimi (nuo savęs). Pavojinga traukti erkę sukamuoju judesiu arba pilti ant jos žibalą, tepti aliejumi, deginti degtuku, alkoholiu – nes bet koks dirgiklis gali priversti erkę pasislinkti gilyn. Todėl padidėja galimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga. Ištraukę erkę, žaizdelę išvalykite dezinfekciniu skysčiu.

Erkių randama visur: parkuose, soduose, žaliuosiuose plotuose, miškuose. Ypač atsargiems reikėtų būti besilankantiems jau žinomuose erkinio encefalito ar Laimo ligos židiniuose: Montvilių girininkijoje Globių miške, Viešvilės seniūnijoje Smalininkų girininkijoje 14, 15, 29, 48 kvartaluose, Kalvelių girininkijoje Antupių miške, Raudonės seniūnijoje Eleonoravos miške, Jūravos girininkijoje Auštgirių eiguvoje, kur nustatyti erkinio encefalito sukėlėjai. Pašvenčio miške 22,9 proc. , o Montvilių miške 12,5 proc. tirtų erkių buvo užsikrėtusios Laimo ligos sukėlėjais.

Visi norintieji pasiskiepyti nuo erkinio encefalito turi kreiptis pas savo šeimos gydytoją.

Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Valiokienė