Gyvenimas rodo, kad nelaimės vietoje ar šalia apalpusio, skęstančio, užspringusio žmogaus galime atsidurti kiekvienas. Net nebūdamas mediku, bet žinantis, kaip gaivinti nekvėpuojantį, užspringusį žmogų gali išgelbėti gyvybę, todėl kiekvienam būtina susipažinti su pradiniais gaivinimo standartais. Jų tikslas – suteikti žinias šalia gyvybinius požymius praradusio asmens esantiems žmonėms, siekiant išgelbėti kitų žmonių gyvybes.
Didžiausia klaida, laukiant, kol atvyks medikai, - išvis negaivinti nukentėjusiojo. Remiantis statistika, 60 proc. staigios mirties atvejų įvyksta namuose, iš jų net 80 proc. - liudininkų akivaizdoje. Dvi iš trijų mirčių dėl širdies smūgio žmogų ištinka nepasiekus ligoninės. Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai (miokardo infarktui, po skendimo ar elektros traumos) tėra atgaivinama vos 5 proc. žmonių, o pasaulyje – 18 proc. Statistika iškalbinga.
Atnaujinti gaivinimo standartus buvo būtina, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. įsakymu patvirtintuose standartuose numatytas rekomendacijas reikėjo tobulinti pagal pažangiausias Europos gaivinimo tarybos, Tarptautinės gaivinimo tarybosir Amerikos širdies asociacijos rekomendacijas. Nauja poįstatyminio teisės akto redakcija numato suaugusiojo žmogaus, vaiko (įskaitant ir kūdikius) ir naujagimio gaivinimo standartus, kurių kiekvienas susideda iš pradinio ir specialaus gaivinimo standarto skirsnių. Specialus gaivinimo standartas svarbus medikams, pradinis – kiekvienam, teikiančiam pirmąją pagalbą.
Naujuose gaivinimo standartuose pakeistas krūtinės ląstos paspaudimų ir dirbtinio kvėpavimo (įpūtimų) santykis gaivinimo metu. Dabar nurodoma, kad po 30 krūtinės ląstos paspaudimų daromi 2 įpūtimai. Paspaudimų greitis – mažiausiai apie 100 kartų per minutę, bet ne daugiau kaip 120 kartų per minutę, paspaudimų gylis – ne mažiau kaip 5 cm, bet ne daugiau kaip 6 cm; du įpūtimai neturėtų užtrukti ilgiau kaip 5 sekundes. Vaikams ir naujagimiams svarbu gaivinimo pradžioje atlikti įpūtimus, nes jie dažniau miršta ne dėl širdies veiklos, o dėl kvėpavimo sutrikimo.
Gaivinimo standartuose numatyta ir rekomendacija viešose vietose naudoti automatinius defibriliatorius. Tai kompiuterizuotas prietaisas, analizuojantis ir atpažįstantis širdies ritmą, „patariantis“ balso ar šviesos signalais, kada ir kaip reikia defibriliuoti. Užsienio šalyse, siekiant vykdyti staigių mirčių prevenciją, jie yra išdėstyti viešose vietose (metro, gyvenamuosiuose rajonuose, darbo vietose, traukiniuose ir t.t.). ES nuo 2000 m. pradėjo diegti automatinių defibriliatorių naudojimą viešose vietose. Nuo šiol jų naudojimas rekomenduojamas ir Lietuvoje.
Pagal SAM medžiagą parengė Daiva Genienė
Tauragės visuomenės sveikatos centro
vyriausioji viešųjų ryšių specialistė
