Ką reikia žinoti apie antibiotikus
Ketvirtadienis, 24 Lapkritis 2011 13:12
XX amžius — tai dinamiškas mokslo ir technikos raidos laikotarpis. Medicinos srityje taip pat buvo padaryta daugybė svarbių atradimų, padėjusių nustatyti ligas, sukurta daug naujų vaistų ir gydymo metodų. Itin reikšmingu įvykiu tapo 1928 metais, britų biologo ir farmakologo Aleksandro Flemingo atrastas antibiotikas – penicilinas, medicinoje sukėlęs didžiulę revoliuciją. Sėkmingai buvo nugalėtos infekcinės ligos, kurių gydymas iki tol atrodė neįmanomas.
Bakterijų yra visur: ir sveikame kūne, ir mus supančioje aplinkoje. Problemos kyla tuomet, kai imuninė sistema nebesugeba susitvarkyti su bakterijomis, kai jos nebekontroliuojamos (pavyzdžiui, susilpnėjus imunitetui) arba kai į organizmą patenka labai didelis jų skaičius ir imuninė sistema dar „nežino“, „nepažysta“ šios bakterijų rūšies, todėl negali tinkamai reaguoti (pavyzdžiui, užkrėtimas). Yra nesuskaičiuojama daugybė susirgimų bakterinėmis infekcijomis. Svarbiausiomis ir pavojingiausiomis laikomos: cholera, difterija, raupai, kokliušas, skarlatina, sifilis, tuberkuliozė ir šiltinė.
Antibiotikai - tai mikroorganizmų gaminamos medžiagos, kurios naikina kitus mikroorganizmus, dažniausiai bakterijas, arba slopina jų dauginimąsi. Kitaip sakant, antibiotikai yra vaistinės medžiagos, kurios veikia bakterijas žudančiai (bakteriocidinis poveikis) arba stabdo jų augimą (bakteriostatinis poveikis).
Dažnai antibiotikai skiriami virusinėms ligoms gydyti. Reikėtų priminti, kad antibiotikai naikina tik bakterijas, tačiau virusų jie negydo. Taigi susirgus ūmiomis infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis ar gripu, antibiotikų vartojimas nėra tikslingas. Įrodyta, kad antibiotikais nuo virusinės infekcijos neapsisaugosime, o atvirkščiai - padėsime atsparių bakterijų sukeltoms infekcijoms atsirasti ir plisti.
Be gydytojo žinios, antibiotikų vartoti negalima, nes tik gydytojas gali tinkamai įvertinti ligonio ir ligos ypatybes, skirti gydymą, stebėti sveikatos būklės pokyčius ir nuspręsti, kiek laiko reikia vaistą vartoti. Itin svarbu laikytis gydytojo rekomendacijos ir nenutraukti gydymo per anksti. Tuo tarpu antibiotikus vartojant netinkamai, ligonio savijauta ne tik nepagerės, bet priešingai - gali pablogėti. Tačiau ne visuomet ligonio būklė leidžia laukti tyrimo atsakymo, todėl antibiotikus gydytojas dažnai skiria tik įtardamas galimus sukėlėjus ir jų jautrumą antibiotikams. Įvairiose Europos šalyse atlikti tyrimai parodė, kad pacientams antibiotikai skiriami per dažnai ir net pusė jų gali būti skiriami netinkamai. Nors Lietuvoje antibiotikai parduodami tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, dažni atvejai rodo, kad ligoniai lengvai suranda šių vaistų ir be jo.
Mikroorganizmų atsparumas antibiotikams – vis didėjanti visuomenės sveikatos problema, pastaraisiais metais neraminanti pasaulio mokslininkus bei medikus. Tai viena iš nesėkmingo gydymo, didesnio sergamumo, augančių išlaidų bei padažnėjusių mirčių atvejų priežasčių. Bakterijos gali tapti atsparios vienai arba kelioms antibiotikų grupėms. Tyrimais įrodyta, kad toks atsparumo didėjimas susijęs su neracionaliu ir gausiu antibiotikų vartojimu. Ligos, kurios anksčiau buvo lengvai įveikiamos, tampa sunkiau ir ilgiau gydomos, o kartais net nepagydomos (pavyzdžiui, vaistams atspari tuberkuliozė). Kadangi atsparios bakterijos perduodamos nuo vienų žmonių kitiems, antibiotikai – yra vieninteliai vaistai, kurių neteisingas vartojimas gali įtakoti ne tik juos vartojančio asmens, bet kitų asmenų sveikatą.
Antibiotikai gali turėti ir šalutinį poveikį. Reikia nepamiršti, kad antibiotikas žudo ne tik ligos sukėlėjus, bet ir visus mikroorganizmus, kurie yra jam jautrūs (pavyzdžiui gerąsias žarnyno bakterijas, be kurių neįmanomas normalus virškinimo procesas). Kai kuriuos antibiotikus pavojinga vartoti nėščiosioms, nes jie gali pažeisti vaisių ir sukelti apsigimimus. Daugelio antibiotikų negalima vartoti krūtimi maitinančiai moteriai, nes su pienu jų patenka kūdikiui. Įspėjama, kad gydantis šiais vaistais - draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus. Į gydytoją būtina kreiptis tuomet, kai antibiotikus vartojantis ligonis ima prasčiau jaustis ar atsiranda liguistų pokyčių (pavyzdžiui bėrimas).
Kasmet lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į nereikalingo antibiotikų vartojimo pasekmes, skatinamas atsakingas ir teisingas požiūris į šių vaistų vartojimą. Tiek medikams, tiek visuomenei žinomas faktas, jog žmogus sunkiai išgyventų be antibiotikų, tačiau gausus ir neteisingas jų vartojimas turi būti mažinamas, siekiant pristabdyti atsparių bakterijų vystymąsi bei plitimą.
Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė
Jurgita Valančienė
Komentuoti
