jurbarkiskis.lt

Architektė inžinierė grįžo į gimtąjį kraštą ir sukūrė sau darbo vietą

Ketvirtadienis, 21 Sausis 2010 18:41

Dėl sunkios mūsų šalies ekonominės situacijos vis daugiau įmonių užsidaro, atleidžia perspektyvius specialistus, o studentui, ką tik baigusiam prestižinius mokslus (per vienerius metus išleidžiama tik 30 studentų ir ši Architektūros inžinerijos specialybė, kurią baigė mūsų straipsnio herojė, yra tik vieninteliame Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU)) dažnai neatsiranda vietos, mat darbdaviai ieško specialistų, turinčių patirties. Jaunas žmogus, kuris sąžiningai mokėsi universitete ir lankė paskaitas, suprantama, kad darbo patirties neturi, čia atsimušame į užburtą ratą – reikia talentingų specialistų, kad jie būtų baigę universitetą ir dar tuo pačiu turėtų patirties, tačiau visi suprantame, kad tai neįmanoma.

Apie jauną specialistą dabartinėje darbo rinkoje kalbamės su projektuotoja Agne Vaznyte. A. Vaznytė pasakojo, kad ekonominis nuosmukis skaudžiai kirto jauniems žmonėms, kurie skubėjo į sostinę, kitus didžiuosius miestus, norėjo baigti mokslus ir palikti gimtąjį Jurbarką. Deja, o galbūt reikėtų sakyti, džiugiu – daugelis jų, kurie kėlė sparnus, grįžo atgal, turbūt tai ir svarbiausia, kad yra kur grįžti.

Agnę Vaznytę daugelis pažįstame kaip Girdžių gyventoją, pareigingą A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokinę, talentingą tapytoją, veiklią ir draugišką merginą. Agnė Vaznytė žinojo, kad į VGTU įstoti yra labai sunku, ten priima tik labai talentingus studentus. Keletas A. Vaznytės bendramokslių net pusę metų kiekvieną savaitgalį važinėjo į Vilnių mokintis piešimo ir kompozicijos meno, nes tik taip buvo įmanoma išlaikyti stojamąjį egzaminą, kuris stojant į universitetą viską lemia. A. Vaznytė pasakojo, kad su pavydu žiūrėjo į draugus, kiekvieną savaitgalį išskubančius, pas profesionalius dėstytojus, tačiau kelionėms buvo reikalingi nemaži pinigai, todėl mokinė susilaikė nuo šių svajonių ir minties. Vieną dieną pats likimas gimnazijos mokinę nuvedė pas menininkę, dailininkę Rasą Grybaitę, nuo to viskas ir prasidėjo. Dailininkė R. Grybaitė būsimą Architektūros inžinerijos studentę, kaip pasakojo Agnė, mokė gal kokius keturis kartus ir po to A. Vaznytė susiruošė į Vilnių. Agnė minėjo, kad ten buvo ne itin svetingai sutikta – dėstytojas davė pieštuką ir liepė nubraižyti eskizą. Agnė mintyse pagalvojo, „dabar, tai įkliuvau“, tačiau brėžinį nubraižė. Dėstytojas buvo nustebintas ir pasiūlė per likusį mėnesį iki stojamųjų egzaminų padėti išmokti svarbiausius dalykus – Agnė nedvejodama sutiko ir tai jai padėjo tapti VGTU studente.

A. Vaznytei puikiai sekėsi ir studijos. Agnė pasakojo, kad baigė universitetą nesumokėjusi niekam nei lito, o su bakalauro diplomu jai buvo įteiktas šauniausio absolvento sertifikatas.

A. Vaznytė gamybinę praktiką atliko vienoje sostinės statinių projektavimo įmonėje, čia ji dirbo su ypatingos kategorijos statiniais (devynaukščiais). Šioje įmonėje jaunai studentei siūlyta likti dirbti, tačiau su sąlyga, kad studijas išmainys į naująjį darbą. A. Vaznytė minėjo, kad toje įmonėje nemažai jaunų žmonių, kurie pabijojo bedarbystės ir nusprendė ten dirbti už nedidelius pinigus, žinodami, kad taip bus visą laiką, nes neturėdami diplomo jie negalės tobulėti.

Mūsų kraštietė atsisakė šio pasiūlymo ir pasirinko studijas, o baigiamajame bakalauro darbe ji projektavo dramos teatro pastatą su 800-tais vietų žiūrovams. Šis studentės darbas buvo įvertintas net kaip atitinkantis pasaulio architektūros tendencijas.

Gavusi diplomą absolventė nusprendė ieškoti darbo, tai darė Vilniuje, Klaipėdoje, kituose miestuose, o potencialiems darbdaviams išsiuntė nesuskaičiuojamą skaičių Gyvenimo aprašymų, tiesa, Agnė skambučių sulaukė, darbdaviai itin palankiai įvertino jos dvigubą architektūros inžinerijos specialybę, tačiau išgirdę, kad ką tik baigusi studentė neturi patirties, tuo ir baigdavo pokalbį.

A. Vaznytė rankų nenuleido, ji nusprendė vasarai grįžti į gimtąjį kraštą ir tada, tai vienas pažįstamas paprašė pagalbos braižant brėžinius, tai kitas, taip ir kilo mintis įkurti sau darbo vietą – pasakojo praeitų metų birželį mokslus VGTU baigusi Agnė Vaznytė.  

Taigi A. Vaznytė nuo gruodžio trečiosios dirba pagal verslo liudijimą ir tuo džiaugiasi, nes pamažu atsiranda klientų, besidominčių statinių projektais. Agnė paminėjo, kad jos siūlomų projektų ir kainos nesikandžioja, o kur dar privalumas – brėžiniai daromi su specialiomis programomis, nes, pavyzdžiui, kai kurie vyresni projektuotojai vis dar braižo su pieštuku, o nuo to nukenčia tikslumas.

Agnė Vaznytė nusprendė dirbti su neypatingos kategorijos statiniais (šiai kategorijai priskiriami pastatai: gyvenamieji namai, ūkiniai statiniai, pirtelės ir t. t.). Architektė inžinierė Agnė Vaznytė iš klientų tikisi, kad jie norės išskirtinių pastatų ir įspūdingesnių namų, suprojektuotų pagal šiuolaikines, modernias tendencijas.

Agnė Vaznytė pasakojo, kad už rankos per gyvenimą jos niekas neveda, tai, ką ji pasiekė – buvo vien tik savo jėgomis, todėl A. Vaznytė žada toliau nestovėti vietoje dirbti, tobulėti ir projektuoti Jurbarkui išskirtinius pastatus.

Architektė inžinierė Agnė Vaznytė tikisi, kad klientai norės išskirtinių pastatų

Dėl projektų teirautis galima šiuo telefonu: +370 674 49072