Konferencijoje – apie naujoves ir galimybes, siekiant pritraukti ES lėšas į kaimą

Pirmadienis, 02 Gegužė 2011 17:21

Balandžio 29-ąją, penktadienį, „Jurbarko miesto ir verslo dienos 2011“ prasidėjo konferencija, kuri buvo skirta pokalbiui apie naujoves ir galimybes, siekiant pritraukti Europos Sąjungos lėšas į kaimą.

Konferencijoje dalyvavo svečiai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Bučinskas, administracijos direktorius Petras Vainauskas, rajono seniūnijų seniūnai: Česlovas Meškauskas, Saulius Jarutis, Audronis Kačiušis, seniūnijų Žemės ūkio specialistai, bendruomenių pirmininkai, nariai, tautodailės klubo pirmininkė „Mituva“ Eglė Untulytė, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistės, Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviai.

Pristatydama konferencijos svečius VšĮ Jurbarko verslo informacijos centro direktorė, „Jurbarko miesto ir verslo dienų“ idėjos autorė ir įyvendintoja Gaiva Mačiulaitienė, jiems padėkojo už apsilankymą bei minėjo, kad „nuo jų kompetencijos, geranoriškumo, įdėjų priklausys, kaip Europos Sąjungos lėšos bus įsisavintos ir kaip mes galėsime pagerinti savo gyvenimą“.

Pirmiausia sveikinimo žodį tarė Jurbarko rajono savivaldybės mero pavaduotojas Jonas Bučinskas, kuris, neabejodamas konferencijos svarba, kalbėjo: „Verslo informacijos centro rengiama konferencija tikrai aktuali, galbūt šiandieninės temos – alternatyvos žemės ūkiui, sustabdys jaunų žmonių skubėjimą palikti kaimą. O šiuo atveju mūsų, kaip merijos, administracijos, pareiga, kad būtų patogu gyventi kaime – džiugintų graži aplinka, į atokiausius kaimus vestų geri keliai ir mūsų rajonas klestėtų“.

Nacionalinės mokėjimo agentūros vyriausiasis specialistas Tomas Orlickas savo pranešime kalbėjo apie ES lėšų įsisavinimą kaime, pasakojo, kad „iš Lietuvai 2007-2013 metams 8 mljrd. ES numatytų lėšų yra sudaryta sutarčių, patvirtinta paraiškų už 4,5 milijardus litų, taigi 60 proc. lėšų jau kaip ir įsisavinta. 2012-2013 metais bus pradėta ruoštis naujų lėšų gavimui 2014-2020 metams, šįkart ES daugiau dėmėsio skirs „žaliajam“ ūkininkavimui ir kuo daugiau paslaugų bus stengiamasi perkelti į elektroninę erdvę.“

Pagal lėšų įsisavinimą Lietuva yra 12 vietoje iš 27 valstybių. Kaip sakė T. Orlickas, pagrindinis agentūros tikslas yra kuo greičiau, geriau įsisavinti ES lėšas ir tai padaryti tinkamai, o vienas iš šio tikslo uždavinių yra procesų supaprastinimas.

Svečias suminėjo keturis projektus, kurie pagerins mūsų rajono gyvenimą: „Pilies I kaimo vandentiekio sistemos modernizavimas“, „Eržvilko kultūros centro rekonstrukcija ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“, „Juodaičių ir Raudonės seniūnijų pastatų rekonstrukcija ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“ bei „Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos rekonstrukcija ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“. Taip pat T. Orlickas pasidžiaugė aktyvia VVG „Nemunas“ veikla – paskelbtu trečiu kvietimu teikti paraiškas, kai Lietuvos mastu vietos veiklos grupės yra vidutiniškai paskelbusios dar tik vieną paraiškų rinkimą.

Apie alternatyvius verslus kaime, alternatyvaus verslo finansavimo galimybes kalbėjo LR žemės ūkio ministerijos vyresnioji specialistė Živilė Šukytė.

Kaip teigė Ž. Šukytė, „perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos neturi būti suvokiamas kaip atsisakymas iki šiol turėto žemės ūkio verslo, apie tai reikėtų galvoti, kaip apie papildomą galimybę pagerinti gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, teikiant paslaugas kaimo vietovėse, plėtojant tradicinius amatus“.

Specialistė pristatė tris projektų kryptis: „perėjimą prie ne žemės ūkio veiklos, kaimo turizmo ir plėtros organizavimą ir kaimo turizmo veiklos skatinimą“.

Paskutinė tema, aptarta konferencijoje, buvo „Tautinio paveldo produktų sertifikavimo reikšmė ir patirtis“, apie tai kalbėjo Elena Petrošienė, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja.

E. Petrošienė vardijo sritis, kurias apima tautinis paveldas - tai tradiciniai maisto gaminiai, amatininkų dirbiniai, senųjų veislių augalai ir gyvūnai. Vedėja minėjo, kad net patys amatininkai, ne mažiau nei dešimt metų besiverčiantys tradiciniu amatu, gali sertifikuoti teikiamą paslaugą, gaminamus produktus ir gauti sertifikatą, kuris įvardija amatininko produktą kaip tradicinį bei suteikia jam tradicinio amatininko statusą.

Kaip pasakojo E. Petrošienė, tautinio paveldo produktui suteikiama A arba B kategorija. Pirmajai kategorijai priskiriami produktai ar paslaugos, kurie atitinka tradicinius pavyzdžius, yra sukurti, kai rankų darbas gamybos procese sudaro per 50 procentų. B kategorijos produktai yra sukurti telkiantis naujas technologijas.

O siekti tautinio paveldo ženklo verta, nes tai yra tautinės savasties ženklas – teigė vedėja.

Konferencijos pabaigoje VšĮ Jurbarko verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė apžvelgė rajono verslo aplinką. Buvo pasirašytos kaimo plėtros programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ projektų sutartys.

Po diskusijų konferencijos dalyviai turėjo galimybę apžiūrėti mūsų rajono tautodailininkų ir amatininkų darbų parodą.